|
Pažadas baigusiems socialinius mokslus – šakėmis ant vandens
Į miesto socialinių darbuotojų būrį netrukus turėtų įsilieti dar dvidešimt jaunų, baigusių mokslus, specialistų. Jeigu tik jiems čia atsiras darbo.
Vasario pradžioje Panevėžio kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų fakultete apgynę baigiamuosius darbus ir gavę diplomus trys vaikinai ir septyniolika merginų imsis sunkaus ir menkai apmokamo socialinio darbuotojo darbo. Tik kol kas dar retas iš studentų tiksliai žino, kur pasuks atsiėmęs diplomą.
Galbūt nuo lemtingo sprendimo palikti tėvynę, pasukti į kitą šalį ir ten už normalų atlyginimą dirbti visiškai nekvalifikuotą darbą būsimuosius specialistus galėtų sulaikyti ką tik išsakytas socialinės apsaugos ir darbo ministro pažadas, jog socialiniams darbuotojams nuo vasario 1 dienos gali didėti atlyginimas.
Rūpestis dėl socialinių darbuotojų atlyginimų priedų atiteks savivaldybėms. Nuo šiol savivaldybėms leista dalį nepanaudotų lėšų, kurios yra skiriamos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti (tai sudaro 4 procentus visų šioms išmokoms mokėti skirtų lėšų) skirti biudžetinių įstaigų socialinių darbuotojų, jų padėjėjų ir seniūnijų specialistų, dirbančių socialinį darbą, priedams ir priemokoms mokėti.
Saugumas negarantuojamas
Studijas Panevėžio kolegijos Socialinio darbo katedroje kasmet renkasi nemažai jaunų žmonių. Šiuo metu šiuos mokslus kremta 276 studentai. 101 iš jų – nuolatinėse trejus metus trunkančiose studijose, dar 175 – ištęstinėse studijose, jose tenka mokytis metais ilgiau.
Panevėžio kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja Stanislava Stanevičiūtė nebe pirmus metus išleidžia į gyvenimą socialinių darbuotojų kursą. Socialinio darbo žinovė ir specialistė prisimena, kiek nusiskundimų, nuoskaudų, pageidavimų miesto socialiniai darbuotojai išsakė jų profesinės šventės proga į Panevėžį atvykusiems Seimo nariams.
„Gal iš tiesų pagaliau bus atkreiptas dėmesys į šį ne tik sunkų, bet ir rizikos pilną socialinių darbuotojų darbą?“ – viliasi S. Stanevičiūtė. Socialinio darbuotojo saugumas negarantuojamas: jis gali atsidurti pačiose netikėčiausiose situacijose. Jo globos reikia ir psichikos ligoniams, ir užkrečiamosiomis ligomis sergantiesiems, ir nenuspėjamo elgesio asmenims.
Jau atlikdami praktiką studentai sužino visas šio darbo puses. S. Stanevičiūtė prisimena, kaip prieš kelerius metus dvi kolegijos studentes kartu su Socialinės paramos centro socialine darbuotoja ligonis vyras buvo uždaręs savo bute: jos buvo tapusios savotiškais įkaitais, buvo grasinama peiliu, gąsdinama. Bet ir patyrusios sukrėtimą merginos pasirinkimo nepakeitė, tęsė studijas.
Neišnaudotos galimybės
S. Stanevičiūtė apgailestauja, kad tikrųjų socialinio darbo galimybių, šio darbo esmės valstybė nesuvokia ar nenori suvokti. Jeigu būtų steigiami prevencinio socialinio darbo etatai ir vaikų darželiuose, ir mokyklose, ir prie gyvenamųjų rajonų, kitose įstaigose, daug mažiau reikėtų ir pataisos namų, ir ligoninių, ir globos įstaigų.
„Daug ką gali pakeisti laiku ir vietoje dirbamas socialinis darbas. Dabar, taupant lėšas, to nedaroma. Problema ta, kad socialinio darbo esmė ir jo galios neišnaudojamos“, – įsitikinusi katedros vedėja.
Šiuo metu nelabai aiški anksčiau aktyviai veikusios socialinių darbuotojų asociacijos veikla. Šią organizaciją bandyta perorganizuoti į profsąjungas, bet nei apie vieną, nei apie kitą veiklą nieko negirdėti.
Socialinių darbuotojų specialybės poreikis ir ateityje nemažės.
„Įdomi, humaniška, širdies gerumo, atjautos reikalaujanti, visuomenei labai svarbi specialybė“, – sako S. Stanevičiūtė ir priduria, jog Socialinio darbo katedroje išmokstama socialinio darbo šeimoje, socialinių paslaugų organizavimo, koordinavimo. Mokslus baigusieji gali dirbti socialinės apsaugos, švietimo, sveikatos priežiūros, vidaus reikalų sistemų įstaigose.
Po miestą – savo lėšomis
Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojams visos socialinio darbo pusės žinomos ne iš pasakojimų ar knygų. Socialinės rizikos šeimų tarnybos vadovę šiuo metu pavaduojanti Viktorija Kulitavičienė sakė, jog kartu su kitomis kolegėmis tikisi, jog bus atsižvelgta į socialinius darbuotojus ir bent kiek padidės atlyginimas.
Atitinkamą išsilavinimą turintiems, kvalifikuotiems, dažnai papildomai atestuojamiems socialiniams darbuotojams mokamas atlyginimas maždaug 1200 litų. Iš tų pačių savo algos pinigų jiems reikia pas globotinius važinėti po visą miestą. Kuo nori – savo automobiliu ar visuomeniniu transportu. Patiems ir už telefonų sąskaitas mokėti reikia, o skambinti darbo klausimais tenka nemažai. „Atėmus darbo išlaidas, lieka dar mažesnė suma“, – teigia socialinės darbuotojos.
Socialinės rizikos šeimas lankančios socialinės darbuotojos dažnai nežino, kas jų laukia, kai atsidarys lankomo buto durys. Gali ir nuo laiptų nustumti, ir visokiais žodžiais iškoneveikti. V. Kulitavičienė sako, kad ir jai pačiai ne kartą teko patirti tokių nemalonių priėmimų. Bet eiti į butą vis tiek reikia, nes jame vaikai su girtais tėvais, ligoniai, pagalbos reikalingi žmonės.
Galvosūkis savivaldybei
Miesto savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Audronė Grainienė neabejoja, kad didinti atlyginimus socialiniams darbuotojams būtina. Tačiau kaip tai padaryti, kol kas neaišku.
Leidimas atlyginimų priedams skirti nepanaudotas dotacijas kelio papildomų pinigų įplaukoms į miestą neatidaro.
„Reikia gerai pasukti galvas, kad suvoktum, kaip tokias rekomendacijas galima įgyvendinti“, – sakė viena miesto vadovių.
Štai už praėjusius metus nepanaudotų dotacijų buvo likę 3,5 tūkstančio litų. Kaip tą per metus susidariusią menką sumą padalyti visiems socialiniams darbuotojams taip, kad jie pajustų, jog skirtas priedas ar priemoka?
Pinigų socialinėms išmokoms ir kompensacijoms kasmet reikia vis daugiau. 2009-aisiais užteko 6,7 milijono litų socialinių dotacijų. Pernai jau reikėjo 28,3 milijono. Šių metų socialinėms dotacijoms vargu ar užteks ir 33,8 milijono litų. Socialinės pagalbos prašančiųjų katastrofiškai daugėja, ir apie nepanaudotą dotacijų dalį greičiausiai bus galima tik pasvajoti.
Skaičiai
Vidutinis socialinių darbuotojų atlyginimas, praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, buvo 620 litų mažesnis negu vidutinis darbo užmokestis šalyje. Šių specialistų atlyginimas mažesnis ir už pedagogų, ir už kultūros darbuotojų. Statistikos departamento duomenimis, socialiniai darbuotojai į rankas vidutiniškai gauna 1168,7 lito.
Vitalija Jalianiauskienė, „Panevėžio balsas“, 2011.01.29.
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
