Turinys
Elektroninė parduotuvė
| Ekologiški produktai |
|
|
| 2011-06-06 | |||||
|
Maisto produktai su ženklu „Kokybė“ Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išteklių ir kokybės politikos departamento direktorius Saulius Jasius sakė, kad taip ženklinami Išskirtinės kokybės produktai (toliau - IKP), kuriuos gamina Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ dalyviai. Kokybiškas maisto produktas Pasak S.Jasiaus, specialiu ženklu „Kokybė” pažymėti produktai yra natūralūs, pagaminti tausojant aplinką. „Šalies rinkoje pirkėjui maisto produktai pateikiami pigesni už vietinius iš Kinijos, Ukrainos, Lenkijos. Pasitaikė atvejų, kad jie klaidina vartotoją, ieškantį aukštesnės kokybės maisto produktų, – teigė departamento direktorius Saulius Jasius. – Todėl dabar tarp daugybės produktų lengvai galima rasti specialiu ženklu „Kokybė“ pažymėtus produktus ir įsigyti tikrai išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktą“. Bitininkai pirmieji ŽŪM Išteklių ir kokybės politikos departamento Kokybės skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė informavo, kad Lietuvoje š.m. sausio 1 d. buvo 32 sertifikuoti IKP gamintojai. Iš jų savo produktus ženklina ženklu „Kokybė“: 26 bitininkai, 1 sodų, 2 uogynų ir 3 daržovių augintojai. Taigi, šalies bitininkai vieni pirmųjų įvertino specialiojo ženklinimo privalumus. O gal todėl, kad nuo gilios senovės bites lietuviai laikė šventomis. Manyta, kad jos supranta žmonių kalbą, o bitininkystės deivė Austėja „audžia“ korius, saugo bites, avilį ir bitininkus, jų verslą. Vienas iš jų ir bitininkas Gražvydas Rakauskas. Jis beveik tris dešimtmečius triūsia savo 6 bitynuose Raudondvaryje (Kauno rajone). Bičių valdovas G.Rakauskas naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ privalumais ir ženklina ženklu „Kokybė“ savo išskirtinės kokybės medų, kurį realizuoja Kauno „Akropolio“ turgelyje. Jo nuomone, importinis medus negali prilygti lietuviškam medui, nes jame gausu vaistingųjų medžiagų, gerinančių žmogaus imuninę sistemą, jau vien tuo, kad tai mūsų tėvynės produktas. G.Rakauskas teigia, kad Žemės ūkio ministerija sudarė palankias teisines prielaidas, skatinančias kokybiškų ir sveikų maisto produktų gamybą. Šios ministerijos Išteklių ir kokybės departamento direktorius S.Jasius pažymėjo, jog visi produktai, pažymėti su ženklu „Kokybė“, yra natūralūs, atitinka Europos Sąjungos kokybės reikalavimus. Svarbiausi sėkmės faktoriai Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška teigia, kad išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktai kokybe pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus įprastus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus. Taip yra dėl to, kad tenka ūkininkauti laikantis tam tikrų taisyklių. Išskirtinės kokybės produktai ir jų gamybos ir (ar) perdirbimo procesas išsiskiria natūralumu, o taip gauti produktai maistingumu.
Svarbiausi IKP sėkmės faktoriai: pirma, nusistatyti prioritetus ir efektyvų išteklių naudojimą; antra, tikslinga ir išsami analizė; trečia, atkaklumas ir ryžtingumas, vykdant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (tikrinančios šalies gyventojams teikiamo maisto kokybę) nurodymus; ir toliau priimti Žemės ūkio ministerijos bei Žemės ūkio rūmų specialistų paramą, įgyvendinant IKP naujoves. Ignalinos rajone Stripeikių kaime yra senovės bitininkystės muziejus. Savita bičių dievo Bubilo skulptūra – dievas savyje laiko bičių šeimą. Panašus į savo dievybę yra ir tikras bitininkas, kuris su savo augintinėmis triūsia nuo ryto iki sutemos. Tik tokiu būdu įgyjama patirtis, pagilinamos žinios, kruopščiai ištyrinėjami bitelių „gėlių takai“, iš garso avilyje galima nustatyti, ar bitelės sveikos, ar joms viskas gerai. Tokio bitininko stalelis, apkrautas išskirtinės kokybės bičių produktais, dažniausiai būna apsuptas pirkėjų: jie ragauja medų, diskutuoja, kuris medus gardesnis. Vienas labiau mėgsta šviesų liepų, kitas tamsų viržynų medų. Čia galima pasidalyti ir vaistų bei desertų receptais. Ekologiško ir skanaus maisto mėgėjus džiugina pilnos lentynos bičių produktų, daržovių, pažymėtų kokybės ženklu. Deja, išauginti tokias daržoves, reikia ir atitinkamų sąnaudų: keliami griežtesni reikalavimai žaliavai, taip pat ir perdirbimui.. Pirmuosius penkerius metus papildomos išlaidos žemdirbiams bus kompensuojamos iš ES ir nacionalinių programų, kurias įgyvendina Žemės ūkio ministerija. ŽŪM Kokybės politikos departamento Kokybės skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė sakė, kad 2010 m. 2,5 karto padidėjo sertifikuotų IKP gamintojų skaičius ir išsiplėtė produkcijos asortimentas – be medaus ir jo produktų, sertifikuota įvairių daržovių, vaisių ir uogų. Parama skiriama gaminantiems ir auginantiems tik žmonėms vartoti skirtus produktus: paukštieną, mėsą, pieną, sūrius, miltus, kruopas, burokėlius, ridikėlius, salotas, kopūstus, žiedinius kopūstus, svogūnus, česnakus, morkas, pomidorus, agurkus, saldžiąsias paprikas, bulves, obuolius, kriaušes, slyvas, vyšnias, avietes, braškes, serbentus, medų bei bičių produktus (duoną, žiedadulkes) ir jų mišinius, atitinkančius žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. Įsakymą “Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų” reikalavimus. Pirkėjai ieško ženklo „Kokybė“ Bitininkas Gražvydas Rakauskas, kiekvieną penktadienį prie Kauno „Akropolio“ turgelyje pardavinėjantis medų, sakė: „Pradžioje žmonės stebėjosi, matydami Lietuvos maisto rinkoje naują produktų ženklinimą. Todėl daugiau man teko jiems aiškinti apie ženklo paskirtį negu apie savo medų. Tuomet kartais net atrodydavo, kad žmonės tyčia klausinėja, norėdami pabendrauti, o nepirkti. Tačiau, vieną penktadienį neatvykus į turgelį, paaiškėjo tikroji tiesa. Pasirodo, žmonės manęs tikrai buvo pasigedę. Kitą kartą atėję, jie aiškino, kad specialiai manęs laukė ištisą savaitę, kol atvyksiu. Pirkėjai jau nori įsigyti tik ženklu „Kokybė“ paženklinto medaus“. Smagu, kad Vartotojui pradeda atpažinti ir įvertinti Lietuvos sveikatingus produktus, žymėtus specialiu ženklu „Kokybė”. Tad kuo toliau, tuo sunkiau bus parduoti maisto produktus be sertikato ženklo. Gydymasis yra žymiai brangesnis negu sveikatos profilaktika. Seniausia Lietuvos „valiuta“ O anksčiau buvo kitoks „Kokybės“ ženklas… Prie senosios rotušės Kaune buvo aptiktos vaško lydymo krosnelės. Pasirodo, į Kauną buvo suvežamas vaškas iš tolimiausių Lietuvos apylinkių. Čia buvo išliejami vadinamieji vaško „akmenys“, kurie būdavo antspauduojami Kauno herbu ir tapdavo eksporto preke. Lietuviško medaus kokybė šiandien yra gera, jį noriai pirktų kitos Europos Sąjungos šalys. Per metus iš Lietuvos eksportavus apie 80 tonų medaus, pagerėtų padėtis vidaus rinkoje: medų būtų lengviau parduoti, ir bitininkystė taptų pelninga verslo šaka. Galbūt aukščiausios kokybės bičių produktai, patekę į sumanias rankas, išsikovotų vietą medicinos ar kosmetikos srityje ir atgaivintų gražų miesto herbo ženklą. Pirkėjai teisūs Ar didelis skirtumas tarp maisto prekės be kokybės ženklo, ir su ženklu „Kokybė“? Pasirodo didelis. Pirmiausia tokie maisto produktai yra visapusiškai įvertinti, patikrinti ir tik todėl jiems suteikiamas sertifikatas ženklinimui ženklu „Kokybė“. Tuo ne tik pripažįstama, kad ūkio subjekto produktas yra išskirtinės kokybės, bet drauge ir įpareigojama nenusižengti išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisyklėms, išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų ir sertifikato reikalavimams. Ženklu „Kokybė“ pažymėti produktai yra be sintetinių maisto priedų (konservantų, saldiklių, aromato ir skonio stipriklių, dažiklių). Tokie produktai vartotojui pateikiami šviežesni, nors juos ir tenka greičiau sunaudoti (juk jie be sintetinių maisto priedų). Be to, dėl IKP ekstensyvaus auginimo, gamybos bei maistingumą išsaugojančių perdirbimo būdų, šie maisto produktai pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija. Būtent todėl pirkėjai teisūs, ieškodami ir pirkdami išskirtinės kokybės paženklintus ženklu „Kokybė“ produktus, nes jie yra išsaugoję didesnį natūralios ląstelienos, mineralų, vitaminų, polifenolių bei kitų biologiškai vertingų medžiagų kiekį. Ar sunku išsaugoti IKP maistines vertybes? Bitininkas Gražvydas Rakauskas pasidalino savo patirtimi. „Laikau 6 bitynus skirtingose vietose. Visi jie atitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Dalyvavimas maisto kokybės schemose“ reikalavimus: mediniai aviliai, ekologiškos vietovės, medų laikau stikliniuose induose ir t.t. Tačiau pagal seną įprotį, sugalvojau vieną bityną perkelti į kitą vietą. Deja, VšĮ “Ekoagros”, suteikusi Sertifikatą patvirtinantį, kad patikrino ir įvertino mano medaus, bičių duonos, žiedadulkių, pikio gamybos procesą ir nustatė, kad jis atitinka IKP ženklo „Kokybė“ reikalavimus, sudraudė“. Pasirodo, kad įgijus teisę savo medų ženklinti ženklu „Kokybė“, jau negalima keisti jo surinkimo natūralios aplinkos. Mat jau anksčiau ji buvo įvertinta, atsižvelgiant į laukus, kuriuose auginami augalai ir iš kurių renkamas medus. Svarbu, kad ir toliau medus būtų renkamas, laikantis nustatyto atstumo iki taršos šaltinių; mineralinių trąšų, pesticidų ribų. Bitynus laikomuose laukuose galima naudoti tik visavertei augalų vegetacijai būtiną minimalų trąšų kiekį, apskaičiuotą pagal dirvos tyrimo rezultatus bei maisto medžiagų balansus. Gražvydo Rakausko nuomone: „Sykį savo medų pradėjus ženklinti ženklu „Kokybė“, jau nebereikia žiūrėti, sunku ar lengva saugoti IKP maistines vertybes, tiesiog reikia būti budriam ir laikytis IKP reikalavimų“. G.Rakauskas prisipažino, kad daugiau problemų yra dėl permainingo oro, darbams skirto laiko suderinimo ir anksčiau dėl realizacijos, kol dar nebuvo gavęs sertifikato ženklinti ženklu „Kokybė“ savo medaus produktus. Gražvydas Rakauskas papasakojo tokią istoriją, kuri nutiko jam ir daugeliui Lietuvos bitininkų. Prieš trejus metus jie nukentėjo nuo UAB „Korio laboratorija“, kuri įsipareigojo parduoti jų medų. Deja, medaus derlių apsiėmė parduoti, paėmė prekes, tačiau pasitikėję pardavimo tarpininnku bitininkai lig šiol neatgavo nei pinigų, nei savo produkto. Atsitiko, kaip toje pasakoje, kurioj sėdi panelė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių. Taip lietuviai įvardija darbščiąją bitelę. Į savo augintines panašūs bitininkai dirbo, rinko aukščiausios kokybės medų, o atėjo veltėdžiai ir jį iškopinėjo... Yra ir psichologinė pusė – tarkim, kas nors nepasisekė – pasijuoks, o jei viskas eina kaip sviestu patepta – pavydės... Toks lietuvių būdas ir išugdo ištvermę, svarbiausią charakterio savybę : reikalauti galima tik iš savęs paties, tuomet rezultatų neteks ilgai laukti. Be abejo, turint lėšų, malonu būtų pavartyti spalvotus lankstinukus su ratuotos bitelės pamokymais – jei išgirdai mane zyziant, pasitrauk iš kelio, netrukdyk man dirbti. Tačiau dabar geriausia žemdirbiams išeiti iš realizacijos aklyviečių, nes IKP veikla kompensuojama. Tai labai padeda ir bitininkams patiems tiekti Lietuvos rinkai savo medų. Kaip IKP veikla kompensuojama? IKP veikla yra 5 metus remiama, kompensuojant išlaidas: įsitraukimo į IKP gamybą; IKP sertifikavimą ir kontrolę; tyrimus, numatytus IKP specifikacijose; metinius įnašus už dalyvavimą IKP gamintojų organizacijoje, bet ne daugiau kaip 500 Lt; kanceliarinių prekių ir smulkios biuro įrangos, kuri neapskaitoma kaip ilgalaikis turtas, įsigijimo, bet ne daugiau kaip 300 Lt; IKP ženklo „Kokybė“, etiketes ir (ar) prekinės pakuotes su minėtu ženklu, skirtų IKP ženklinti, spausdinimo ir (ar) gamybos, bet ne daugiau kaip 4000 Lt; IKP etiketės ir (ar) prekinės pakuotės dizaino sukūrimas, bet ne daugiau kaip 2500 Lt; vizitinių kortelių ar skrajučių maketavimo ir spausdinimo, bet ne daugiau kaip 2000 Lt; specifikacijų rengimo. ŽŪM Kokybės skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė sakė: „Dalyvaujantiems „Maisto kokybės schemose“ ES numato finansinę paramą Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje apie 3 mln. EUR. 2010 m. paraiškas dėl paramos skyrimo pateikė 25 bitininkai ir iš jų 23 pateikė mokėjimo prašymus dėl patirtų 77,085 tūkst. litų išlaidų kompensavimo. Per 2011 m. pateikti 7 mokėjimo prašymai. Pagal pateiktus mokėjimo prašymus 2010 m. 3 bitininkams išmokėta 12, 068 tūkst. litų, o 2011 m. 13 bitininkų išmokėta 49,443 tūkst. litų“. Lėšos skiriamos iš EŽŪFKP ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės biudžete. Didžiausia paramos suma vienai žemės ūkio valdai – 10 358 litų (3000 eurų) per metus. Kompensuojama iki 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Žurnalistė Angelė Pabricaitė
|
|||||
| < Ankstesnis | Kitas > |
|---|
