Sveikatingumas - LSMU VšĮ Kauno klinikų gyd.oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė

LSMU VšĮ Kauno klinikų gyd.oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė

2011-08-28

Akių patikra vyresniesiems nemokamai
Lietuvos akių gydytojų draugijos iniciatyva Klaipėdos (2011.09.08), Šiaulių (2011.09.09), Panevėžio (2011.09.10), Vilniaus (2011.09.11-12), Kauno (2011.09.13) gyventojų akių nemokama patikra.

Specialia akių dugno kamera bus tikrinamos akys, ar nėra amžinės geltonosios dėmės degeneracijos (AGDD) požymių. AGDD – dažniausia vyresnio amžiaus gyventojų aklumo priežastis Lietuvoje ir pasaulyje.

Pirmieji požymiai, kuriuos pradeda jausti AGDD sergantis žmogus, tai matomas iškraipytas vaizdas ar priešais akis atsiradusi dėme . Pacientai skundžiasi, kad skaitant „šokinėja“ raidės, sunku atskirti veidus, naudotis telefonu, sergantiesiems AGDD sudėtinga įžiūrėti rodykles laikrodyje, kainas parduotuvėse. Žmogus mato neryškiai ar tiesiog juodą dėmę, ten, kur koncentruoja žvilgsnį.

Lietuvoje žmonių, sergančių toli pažengusia AGDD forma yra apie 13 tūkst., o kasmet suserga apie 850-1600 žmonių. Vis tik labai sudėtinga nustatyti realų sergančiųjų skaičių, kadangi dauguma gyventojų dar nežino, kad tokia liga apskritai egzistuoja. Šios ligos simptomai paprastai pasireiškia vyresniems nei 50-60 metų amžiaus žmonėms. Regėjimo sutrikimus žmonės dažnai mano esant senatvės, o ne rimtos akių ligos požymiais ir į gydytojus nesikreipia. AGDD užklumpa vis jaunesnius žmones, tad šios ligos prevencija reikėtų pradėti rūpintis kuo anksčiau.

Siekiant atkreipti gyventojų dėmesį į šią grėsmingą akių ligą, rugsėjo mėn. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bus organizuojamos nemokamos akių patikros. Jų metu oftalmologų komanda specialia akių dugno kamera tirs gyventojų akis ir įvertins, ar yra ligos požymių, suteiks visą su AGDD liga susijusią informaciją bei papasakos, ką reikėtų daryti, kad būtų galima jos išvengti.

Sergant AGDD stipriai nukenčia gyvenimo kokybė. Sergančiam AGDD tampa sudėtinga arba iš viso neįmanoma skaityti, vairuoti ir netgi atlikti kasdienius namų ruošos darbus. Taip pat padidėja kritimų ir kaulų lūžių tikimybė. Regėjimo netekusius žmones dažnai apima depresija, jie jaučiasi socialiai atskirti.

AGDD rizika padidėja dėl netaisyklingos mitybos, rūkymo, viršsvorio ir žalingo saulės ar ultravioletinių spindulių poveikio Norint išvengti AGDD, svarbiausia reikia atsisakyti rūkymo, keisti mitybos įpročius (ar sureguliuoti mitybą) – valgyti daugiau daržovių, žuvies, mažiau riebių, saldžių patiekalų, bei nuolat aprūpinti organizmą specialiomis ligos progresavimą stabdančiomis medžiagomis – liuteinu, zeaksantinu, vitaminais E, C, kurie stiprina tinklainę. Tą padaryti padeda mitybos sureguliavimas bei maisto papildų, turinčių visų šių reikalingų medžiagų, vartojimas.

Akių patikra nemokamai vyresniesiems:

2011.09.08 Klaipėdoje, Taikos pr. 141, prie PC „BIG2“ 10-13.30 ir 14.30-18 val.
2011.09.09 Šiauliuose, Vilniaus g. 137C, prie PC „Maxima“ 10-13.30 ir 14.30-18 val.
2011.09.10 Panevėžyje, Ukmergės g. 18, prie PC „IKI“ 10-13.30 ir 14.30-18 val.
2011.09.11-12 Vilniuje, Ukmergės pr. 282, prie PC „Maxima“ 10-13.30 ir 14.30-18 val.
2011.09.13 Kaune, Pramonės pr. 29, prie PC „Maxima“ 10-13.30 ir 14.30-18 val.

AGDD simptomai:
1.Pablogėjęs centrinis matymas.
2.Regėjimo lauke atsiranda tamsi dėmė.
3.Vaizdo formos ir dydžio iškraipymai.
4.Spalvinio matymo sutrikimai.
5.Akis lėčiau prisitaiko prie tamsos.

Rizikos veiksniai:
•Amžius: paplitimas didėja vyresniems nei 50 metų gyventojams.
•Lytis: moterys AGDD serga šiek tiek dažniau nei vyrai.
•Rasė: baltaodžiai serga daug dažniau nei kitų rasių atstovai.
•Rainelės spalva: kuo šviesesnė rainelė, tuo didesnė AGDD rizika.
•Genetiniai veiksniai: sergančiųjų šeimose AGDD paplitimas gerokai didesnis ir liga prasideda 10-20 metų anksčiau.
•Rūkymas: 2 kartus padidina AGDD riziką.
•Saulės šviesa: turi neigiamą poveikį tinklainei ir skatina AGDD progresavimą.
•Padidėjęs kraujo spaudimas.
•Nutukimas/aterosklerozė.
•Mitybos sutrikimas: antioksidantų, mikroelementų, karotinoidų trūkumas didina AGDD riziką.