KRYŽIAUS KELIAS
I stotis. Mirties nuosprendis.
Aš pasmerktas mirti anksčiau, negu gimiau. Į gyvenimą pašaukė mane ne meilė, bet egoizmas. Tik vienas Dievas myli mane. Aš nesutikau žmonių, kurie mylėtų mane.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
II stotis. Ima kryžių.
Aš nešioju negimusio dėmę. Mano tėvai prakeikė mane. Aš turiu būti pašalintas iš gyvenimo. Gal atsiras, kas užtaria mane pas Dievą.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
III stotis. Pirmas puolimas.
Aš esu tik nereikšmingas atvejis. Aš nesu žmonių pripažintas, kaip vienas iš jų. Aš esu tik nenorėto nėštumo atvejis, su kuriuo lengva susitvarkyti. Tik vienas Dievas nori manęs.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
IV stotis. Susitikimas su motina.
Tau, Viešpatie, buvo skaudu susitikti su motina, bet aš neturiu visai motinos. Aš neturiu, kas verktų manęs. Iš manęs pasityčiota įsčioje moters, kuri leido nužudyti mane. Galbūt mano motina nepatyrė tikros meilės ir todėl jai stinga šio švento jausmo. Viešpatie, aš noriu kreiptis į Tavo Motiną, kad užtartų ją.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
V stotis. Padeda nešti kryžių.
Viešpatie, kryžių nešti tau padėjo vienas žmogus. Man niekas nepadeda. Gydytojas daro motinai narkozę, kad ji nekentėtų, kai aš turėsiu mirti. Viešpatie, čia nėra jokio Simono, aš laukiu tik Tavęs.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
VI stotis. Veronikos pagalba.
Ak, kad bent viena Veronika galėtų mane paguosti. Kažkoks bejėgis ir vienišas. Argi niekas nežino apie mano nelaimę? Kodėl yra taip paprasta nužudyti mane? Net ir tavo malda nieko negali pakeisti.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
VII stotis. Antras puolimas.
Aš esu toks mažas, jog gali lengvai susidoroti su manimi. Mano tėvas apskaičiavo, kiek aš kainuočiau, jeigu gimčiau. Mano mirtis yra pigesnė, ir todėl aš turiu mirti. Galbūt jie tobulai išmoko viską vertinti pinigais, ir jis nesupranta, ką reiškia būti tikru tėvu, kuris savo kūdikį priima iš Dievo, ir už šią dovaną, už savo elgesį su ja turės vieną kartą atsiskaityti. Šv.Juozapai, pamokyk jį.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
VIII stotis. Guodžia moteris. Jėzau, verkiančios moterys tau nieko nepadėjo. Jos negalėjo apginti Tavęs nuo mirties. Ir manęs niekas negali apginti. Tik Tavo gailestingumui galiu atsiduoti, Jėzau.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
IX stotis. Trečiasis puolimas.
Atvejis yra nedviprasmiškas. Aš turiu žūti. Taip yra nuspręsta. Šioje didelėje žemėje man nėra vietos. Nėra duonos. Aš turiu mirti. Kokia apgailėtina ši žemė, kad patiems mažiausiems, deja, nėra vietos. Ir šitaip, Viešpatie, atsisako Tavęs.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
X stotis. Nuplėšiami drabužiai.
Tau nuplėšia drabužius. Aš neturiu jokio drabužėlio, vien tik pliką odą, kurią netrukus replės plėšys. Kaip baisu!
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
XI stotis. Kalamas prie kryžiaus.
Tave, Viešpatie, prikalė prie kryžiaus, mane į gabalėlius sudraskys. Ir juos dar suskaičiuos, kad nebūtų užkrėtimo. Viešpatie, atleisk jiems.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
XII stotis. Miršta ant kryžiaus.
Tu miršti nekaltas už žmonių kaltes. Viešpatie, atsimink ir mane, kai būsiu amžinojo gyvenimo karalijoje.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
XIII stotis. Nuėmimas nuo kryžiaus.
Tave mirusį priglaudė tie keliai, ant kurių Tu gimei. Tave su meile priglaudė. Aš esu prakeikimas, tik našta, niekam nereikalingas daiktas, kuris apsunkina sąžinę. Tik Tu vienas apkabini mane. Tavim aš pasitikiu, Viešpatie!
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
XIV stotis. Padedamas į kapą.
Tau paruošiamas kapas. O aš sudeginamas. Man reikės laukti teismo dienos, kad liudyčiau prieš savo tėvus. Tačiau, Viešpatie, aš prašau gailestingumo. Duok, kad mano tėvai pažintų tikrąją meilę, leisk jiems pažinti Tave - tik tai gali išgelbėti juos ir kitus negimusius, kad jiems būtų paliktas kelias į gyvenimą.
- Pasigailėk mūsų, Viešpatie!
XV stotis. O visgi reikės susitikti mums su savo vaikais. Amen.
Kun. R.Pukenis. Iš Rekolekcijų šv.Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje 1987.06.06.
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
