|
Ūžimas ausyse: ar verta susirūpinti?
Balandžio 17 d. 11 val. organizatoriai kviečia į respublikinę konferenciją „Tinnitus ūžimas ausyse klinikiniai aspektai: tarpdisciplininis požiūris“ (KMU Z. Januškevičiaus posėdžių salė Eivenių g. 4, Kaunas), skirtą otorinolaringologams, psichiatrams, neurologams, šeimos gydytojams.
Beveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“
Tinnitus –ūžimas ausyse, ir ne tik
Darni klausos ir pusiausvyros organų sistemos veikla užtikrina gerą klausą bei pusiausvyros išlaikymą. Tačiau tai ir viena jautriausių ir lengviausiai pažeidžiamų organų sistemų žmogaus organizme. Jos pažeidimus gali provokuoti įvairūs fizinės ar/ir psichinės sveikatos sutrikimai. Pasirodo, vien JAV ausų ūžimas vargina net 36 mln. gyventojų.
Medicinoje ūžesys galvoje ar ausyse vadinamas tinnitus. Jis apibūdinamas kaip spengimas, cypimas, zvimbimas, dundėjimas, traškėjimas, švilpimas ar pulsuojantys garsai.
Pagal trukmę skirstomas į ūminį (iki 3 mėn.) ir lėtinį (trunka ilgiau nei 3 mėn.).
Dažniausia šis simptomas yra trumpalaikis ir praeina savaime. Tačiau, jeigu vargina nuolatos arba periodiškai kartojasi, reikia susimąstyti. Sutrikimas neretai sukelia klausos susilpnėjimą ar kurtumą.
Galimos ūžimo ausyse priežastys
* Sieros kamštis ar kt. ausies svetimkūnis
* Vidurinės ausies uždegimas ir kt. jos ligos
* Klausos nervo galūnėlių pažeidimas (kochlearinis neuritas)
* Amžiaus nulemtas laipsniškas klausos susilpnėjimas, t.y. senatvinis kurtumas (presbiakuzija)
* Aterosklerozė ir smegenų kraujotakos pablogėjimas
* Lėtinė akustinė trauma (išsivysto ilgą laiką esant triukšmingoje aplinkoje, pvz., darbe (statyboje), klausantis garsios muzikos ir kt.)
* Menjero liga (vidurinės ausies pažeidimas, pasireiškiantis ausų užgulimu, ūžimu, klausos praradimu, galvos svaigimu, pusiausvyros sutrikimu)
* Aneurizma (tam tikros kraujagyslės sienelės dalies išsiplėtimas, kraujui tekant tokia kraujagysle atsiranda ūžesys)
* Apatinio žandikaulio-smilkinkaulio sąnario vienpusis ar / ir abipusis pažeidimas (tai aktyviausiai veikiantis sąnarys žmogaus organizme, kuris leidžia, kramtyti, žiovauti)
* Smegenų auglys ar akustinė neuroma (klausos-pusiausvyros nervo gerybinis auglys)
* Vaistai (aspirinas, ibuprofenas ir kt. vaistai nuo skausmo ir uždegimo, kontraceptiniai vaistai)
* Lėtinės ligos (arterinė hipertenzija, nerimas / depresija, cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimas, įvairios kraujagyslių (pvz. galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozė ar kt.) ligos)
* Kadangi ausų ūžimą gali sukelti daugybė priežasčių, joms išsiaiškinti būtinas nuodugnus ištyrimas. Visų pirma gydytojų konsultacija (pvz., ausų, nosies, gerklės), neurologo, psichiatro bei kt.). Diagnozei patikslinti gali prireikti audiogramos (klausos tikrinimo) ar kt. sudėtingesnių tyrimų.
Kad ausų ūžimas vargintų mažiau
Dažniausia specifinio ausų ūžesio gydymo būdo nėra. Deja, ne visada jis praeina savaime, kartais belieka „susigyventi“ su juo ir pakeisti gyvenimo įpročius.
Stenkitės „užmaskuoti“ ūžesį. Kadangi tylioje aplinkoje jis vargina labiausiai, sudarykite jam „konkurenciją“, pasistatydami šalia radiją ar laikrodį, kurio tiksėjimas padės ūžesį užgožti. Tačiau venkite didelio triukšmo ir garsių garsų.
* Nustokite nerimauti. Pasirodo, kuo labiau „įsiklausoma“ į ūžesį, tuo garsesnis jis tampa. Atsipalaidavimo pratimai, individuali ir kitokia psichoterapija padeda sumažinti stresą ir pakeisti organizmo reakciją į ūžesį.
* Veiksmingi nerimą mažinantys preparatai, antidepresantai bei kt. grupių vaistai; kaip alternatyvą galima paminėti hipnozę, akupunktūrą.
* Kontroliuokite kraujo spaudimą.
* Venkite centrinės nervų sistemos (CNS) stimuliatorių (kofeino, tabako (nikotino)). Kavoje, arbatoje, kokakoloje ir šokolade yra daug kofeino, kuris, kaip ir nikotinas, sutraukdamas kraujagysles, gali pabloginti vidinės ausies kraujotaką.
* Mažiau vartokite druskos
* Nepervarkite ir pakankamai laiko skirkite poilsiui
* Reguliariai mankštinkitės
* Stenkitės nevartoti acetilsalicilo rūgšties (aspirino) ir jos produktų bei kitų vaistų nuo skausmo ir uždegimo
* Esant stipriam, sunkiai kontroliuojamam simptomui gali būti įstatomi sraigės (vidinės ausies struktūros) implantai ir atliekama jos stimuliacija.
Apie vaistus
Ausų ūžimą mažina kai kurie vaistai. Vienas iš jų – vinpocetinas. Tai augalinės kilmės preparatas, sukurtas nedaug pakeičiant iš žiemės augalo (Vinca minor) išskiriamo alkaloido vinkamino molekulę. Tai, kad jo populiarumas neblėsta nuo 1950 metų, kai jis buvo pradėtas vartoti, patvirtina šio vaisto veiksmingumą ir gerą toleravimą.
Šis preparatas pagerina smegenų kraujotaką ir medžiagų apykaitą smegenyse, turi kraują skystinančių, antioksidacinių savybių, t.y. apsaugo nervines ląsteles nuo pažeidimo, todėl lėtina smegenų senėjimą, pasižymi kraujospūdį mažinančiu poveikiu. Preparatas sumažina galimus aterosklerozinius smegenų pažeidimus, palengvina Menjero ligos simptomus, klausą, sumažina galvos svaigimą. Kartu pagerina atmintį, pažinimo funkcijas, galvos skausmą, sumažina pakartotinio insulto riziką, gali pagerinti nuotaiką, miegą.
Teigiamas poveikis pasireiškia po kelių savaičių ar mėnesių. Jo galima vartoti ilgą laiką, nes tai saugus preparatas, neturintis sunkesnių šalutinių poveikių.
Vinpocetino paprastai rekomenduojama vartoti po 5–10 mg 2 ar 3 kartus per dieną. Dėl aktyvinamojo poveikio paprastai jo siūloma vartoti ryte ar dieną. Vartojant kaip maisto papildą, galima pradėti nuo mažesnių dozių..
Profilaktika
* Mažinkite buvimo triukšmingoje aplinkoje trukmę (darbe, laisvalaikio metu)
* Reguliariai mankštinkitės (pagerėja ausies struktūrų kraujotaka)
* Nerūkykite
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
