Turinys
Elektroninė parduotuvė
| Lietuvos mokslų akademijos prezidento rinkimai |
|
|
| 2009-04-20 | |
|
Balandžio 21 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyks Mokslų akademijos prezidento rinkimai
Akad. Zenonas Rokas RUDZIKAS, kandidatas į Lietuvos mokslų akademijos prezidentus Paminėtinos LMA visuotinio susirinkimo sesijos, skirtos lietuvių kalbai, Lietuvos mokslo raidai, Lietuvos kaimo plėtrai, klimato kaitai ir naujoms grėsmėms žmonijai, sesija „Kurkime saugią Lietuvą“ ir kita. LMA inicijavus ir jai vadovaujant Lietuva oficialiai įsitraukė į fundamentinius CERN (Europos branduolinių tyrimų centro) darbus. Tarpvalstybine sutartimi LMA pavesta juos koordinuoti ir finansuoti. Aktyviai dalyvavome diegiant Lietuvoje naujas informacines (GRID) technologijas ir Lietuvai įsitraukiant į tarptautinius lygiagrečių ir paskirstytų skaičiavimų tinklus. LMA iniciatyva pasirašytas Memorandumas su tarptautiniu Lindau fondu, atveriantis galimybes ypač gabiems Lietuvos jauniesiems mokslininkams dalyvauti seminaruose, kur paskaitas skaito ir su jais bendrauja vien Nobelio premijų laureatai. Siekdami padėti Lietuvos mokslininkams efektyviau integruotis į Europos mokslo erdvę, dalyvauti tarptautiniuose projektuose, naudotis unikalia Europos mokslo centrų infrastruktūra ir žmogiškuoju potencialu, inicijavome ir surengėme ES Jungtinio tyrimų centro Valdytojų tarybos bei Europos mokslinių tyrimų tarybos Mokslo tarybos išvažiuojamuosius posėdžius Lietuvoje, gerokai išplėtėme LMA užsienio narių skaičių, atnaujinome ar pasirašėme naujas mokslinio bendradarbiavimo sutartis su kitų šalių mokslų akademijomis. Kaip ES ir visos Europos akademijų sąjungų nariai, dalyvaujame formuojant ir įgyvendinant Europos mokslo politiką (Europos mokslinių tyrimų tarybos, Europos technologijų instituto vizijų kūrimas ir įgyvendinimas, individualios ir kolektyvinės ekspertizės ir t. t.). LMA atstovauja šaliai daugelyje svarbių institucijų ir organizacijų, teikia joms ekspertizes ir rekomendacijas. Įsitraukėme į Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumų rengimą, vienas jų 2005 m. įvyko Lietuvos mokslų akademijoje. Pirmą kartą LMA parengė ir įvykdė ES struktūrinių fondų projektą (per milijoną litų). Ieškota LMA veiklos aktyvinimo, jos Statuto tobulinimo galimybių ir būdų. Nagrinėti kitų šalių mokslų akademijų statutai siekiant kūrybiškai perimti teigiamą patirtį, diskutuota su Lietuvos jaunųjų mokslininkų vadovybe, užsienyje dirbančių lietuvių mokslininkų atstovais ieškant būdų mažinti „protų nutekėjimą“, o išvykusiems ir jau neblogai įsikūrusiems kitose šalyse – nepamiršti savo Tėvynės. LMA vadovybė ir prezidiumas daug dėmesio skyrė rengiamam Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projektui. Beje, pradžioje LMA net nebuvo minima jame. Prireikė daug pastangų ginant LMA, kaip svarbios institucijos, sprendžiančios šalies mokslo, kultūros, ekonomikos, ūkio, socialinės pažangos bei kitas aktualias problemas, statusą ir vietą. Dabar Įstatymas svarstomas LR Seime. LMA vadovybė ir toliau turės rūpintis šiuo klausimu. Reikia pažymėti, kad šios kadencijos LMA vadovybei, prezidiumui ir darbuotojams teko daug vadybinių, laiko bei kitų sąnaudų skirti LMA rūmų renovacijai. Praktiškai beveik visą kadenciją teko dirbti sunkiomis („statybos aikštelės“) sąlygomis. Beje, mūsų pastangomis padvigubintos lėšos leido paspartinti renovacijos darbus ir greičiau sudaryti geresnes sąlygas LMA statutinėms nuostatoms vykdyti. Renovacijos darbai dar nebaigti. Šiam klausimui taip pat teks skirti didelį dėmesį. Per pastarąją kadenciją LMA kompiuterizuotos visos darbo vietos, atnaujinta internetinė svetainė, darbuotojai kėlė savo kvalifikaciją tobulindami anglų kalbos, informacinių technologijų bei kitus kvalifikacinius įgūdžius. Ateities darbų gairės 1. Kasdienėje Lietuvos mokslų akademijos (toliau LMA) prezidento veikloje griežtai vadovautis LMA statutu, siekti įgyvendinti jos tikslus ir uždavinius, tęsti pradėtus ar įpusėtus bei inicijuoti naujus darbus, aktyviai reaguoti į globalias ir vietines mokslo, studijų, kultūros, ūkio ir kitas aktualijas. 2. Išnagrinėti kitų šalių, ypač Europos valstybių, mokslų akademijų statutus, jų veiklos ypatybes ir tai kūrybiškai pritaikyti rengiant naująjį LMA statutą. Siekti, kad ateityje LMA būtų pasiekta patirties ir kompetencijos, lankstumo ir veržlumo, novatoriškumo ir protingo iššūkių priėmimo dermė. Akademijoje turi atsirasti vietos tiek Lietuvoje dirbantiems, tiek ir į užsienį išvykusiems svarių laimėjimų pasiekusiems mokslininkams. 3. Aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Lietuvoje pažangią mokslo ir studijų politiką (kartu su valstybės valdymo, mokslo ir studijų institucijomis, pramonininkų ir verslininkų organizacijomis ir pan.) skleidžiant naujausią mokslinių tyrimų bei jų organizavimo patirtį, tiesiant tiltus tarp fundamentinio mokslo, kompleksinių tarpdalykinių tyrimų ir jų rezultatų praktinio taikymo, jų virsmo patentuotais inovatyviais produktais, naujomis originaliomis technologijomis. 4. Spartėjančios globalizacijos amžiuje nuolatiniu prioritetu laikyti lituanistinių mokslinių tyrimų skatinimą, lietuvių kalbos grynumo saugojimą ir puoselėjimą, naujausių informacinių technologijų diegimą siekiant išmokyti kompiuterius ne tik rašyti lietuviškai, bet ir suprasti lietuvių šneką, išsaugoti virtualioje kibernetinėje terpėje mūsų tautos dvasinius lobius, istorinį ir kultūrinį paveldą. 5. Strategiškai rūpintis būsimais akademikais. Pradedant mokykla, gimnazija, ieškoti talentingų, žingeidžių vaikinų ir merginų, raginti juos rinktis sudėtingą, bet labai įdomų mokslininko kelią. Austrijos MA pavyzdžiu išanalizuoti „Jaunosios akademijos“ įkūrimo galimybes, o visos Europos MA Sąjungos (ALLEA) siūlymu – Europos jaunosios akademijos ir Lietuvos jaunųjų mokslininkų dalyvavimo joje perspektyvas. Atrinkti geriausius dalyvauti tarptautinio Lindau fondo organizuotuose seminaruose su Nobelio premijos laureatais. Visa tai turėtų mažinti „protų nutekėjimą“ ir skatinti bent dalies išvykusių mokslininkų grįžimą. 6. Įtraukti perspektyvius mokslininkus į LMA veiklą (narystė po LMA „skėčiu“ esančiose tarybose, sekcijose, komisijose ir pan.), skatinti jų jungimąsi į mokslines draugijas, o pastarųjų – į mokslo draugijų asociaciją. Pratęsti dialogą su LR Vyriausybe, šalies NATO ambasada dėl energetinio ir kibernetinio saugumo darbų organizavimo ir plėtotės. 7. Aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant ES mokslo ir technologijų, aukštojo mokslo ir švietimo politiką dirbant Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete, Europos mokslo tarybos vienoje iš 25 specializuotų (PE2) tarybų, dalyvaujant ALLEA ir ES šalių akademijų mokslo konsultacinės tarybos (EASAC) ir kitų tarptautinių organizacijų veikloje. Informuoti Lietuvos akademinę bendruomenę apie mokslo organizavimo ir finansavimo naujoves (pvz., ES 8BP rengimas), skatinti tarptautinį bendradarbiavimą (joint programming) ir raginti efektyviau naudotis atsiveriančiomis galimybėmis. 8. Aktyviai dalyvauti LR Ministro Pirmininko 2009-03-09 sudarytos darbo grupės veikloje, kurios tikslas – parengti Vyriausybei siūlymus dėl atviros valdžios modelių ir mechanizmų, kuriais siekiama sudaryti platesnes galimybes organizuotai pilietinei visuomenei dalyvauti priimant valstybinius sprendimus, t. y. būti tarpininku tarp organizuotos pilietinės visuomenės ir valdžios įsteigiant analogišką Nacionalinę ekonomikos ir visuomenės reikalų tarybą, veikiančią Europos Sąjungoje ir daugelyje ES šalių narių. Ieškoti galimybių, kad jos veikloje deramą vietą užimtų švietimo ir mokslo, kultūros, šalies technologinės pažangos klausimai. 9. Plėtoti Lietuvos mokslininkų tarptautinį bendradarbiavimą, labiau išnaudoti tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo sutartis su Europos šalių akademijomis ir Pasaulio akademijų sąjunga (IAP), LMA narystę EASAC, ALLEA ir kitose tarptautinėse organizacijose. Inicijuoti ir plėsti jų dalyvavimą unikalių Europos mokslo centrų ar organizacijų mokslinėse programose (CERN, ITER, EMBL, ES Jungtinis tyrimų centras, GRID programos ir t. t.). Imtis priemonių, kad ES planuojami 44 nauji tarptautiniai mokslo centrai (infrastruktūriniai dariniai) būtų tolygiau išdėstyti geografiškai, kad nedidelės, bet turinčios atitinkamą mokslinį potencialą šalys galėtų tapti visateisėmis juose vykdomų programų dalyvėmis. Sprendžiant šiuos ir panašius klausimus pasitelkti atitinkamų šalių ambasadorius. 10. Sėkmingai užbaigti LMA rūmų renovaciją. 11. Įgyvendinti parengtą priemonių kompleksą LMA finansinei būklei gerinti. Skatinti LMA darbuotojus ir LMA narius dalyvauti rengiant ir vykdant su mokslu susijusius, iš ES struktūrinių fondų lėšų finansuojamus projektus. 12. Plėsti LMA veiklą skleidžiant naujausius pasaulio ir Lietuvos mokslo laimėjimus, aiškinant visuomenei mokslo svarbą technologinei pažangai, žmonijos materialinei ir dvasinei gerovei. Pasitelkti gyvą ir spausdintą žodį, radiją ir televiziją, kibernetinę erdvę. Dėkodamas visai Lietuvos mokslų akademijos bendruomenei už galimybę dirbti ir kurti kartu, neabejoju, kad Lietuvos mokslų akademija kartu su visa šalimi sėkmingai susidoros su užgriuvusiais globalios krizės sunkumais ir ateities darbais deramai įprasmins Lietuvos vardo rašytinio paminėjimo tūkstantmetį. TRUMPOS ŽINIOS APIE MOKSLINĘ BEI ORGANIZACINĘ VEIKLĄ Zenonas Rokus Rudzikas gimė 1940 08 16 Gulbiniškių km., Lazdijų r. 1957 m. Sibire aukso medaliu baigė vidurinę mokyklą (Tomsko sr., Asino m.), 1962 m. – su pagyrimu VU Fizikos fakultetą, daktaras – 1965 m., habil. daktaras – 1972 m., profesorius – 1981 m., LMA akademikas – 1994 m. Dviejų Lietuvos mokslo premijų laureatas (1976 m. ir 1999 m.), Källen premija (Švedija, 1993 m.), Baltijos šalių mokslų akademijų medalis (2007 m.), Academia Europaea narys, Latvijos MA užsienio narys. Administracinės pareigos: LMA Fizikos instituto direktoriaus pavaduotojas (1977–1988), direktorius (1988–1990 m.). Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) direktorius 1990–2003 m., (nuo 2002 m. VU TFAI). Nuo 2003 m. (dalis kadencijos) ir nuo 2005 m. – Lietuvos mokslų akademijos prezidentas. Daugiau kaip 280 mokslinių publikacijų teorinės fizikos ir jos taikymų srityje, tarp jų 5 monografijų, spausdintų Vilniuje, Rusijoje (Maskvoje, Peterburge), Taline, Kembridže (Jungtinė Karalystė, dvi laidos 1997 m. ir 2007 m.) autorius arba bendraautoris. Skaitė pranešimus ir paskaitas JAV, Kanados, Italijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių mokslo centruose. Jau 1992 m. dirbo NATO, o 1994 m. – ES finansuojamuose tarptautiniuose projektuose ir jiems vadovavo. Mokslo ir studijų ekspertas prie LR Vyriausybės (1993–1996 m.), LR Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos narys (nuo 2005 m.), Lietuvos mokslo tarybos narys (1996–2000 m., 2003 m. ir dabar), ES Mokslo Direktorato ekspertas (nuo 1994 m.), Lietuvos fizikų draugijos (FD) prezidentas (1995–2008 m.), Europos FD Vykdomojo komiteto (2002–2006 m.), ES Jungtinio tyrimų centro Valdytojų tarybos (2004–2007 m.), ES Europos mokslinių tyrimų tarybos specializuotos PE2 tarybos (nuo 2007 m.), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (nuo 2006 m.) narys. Tarptautinės astronomų sąjungos, Pasaulio mokslininkų federacijos, Europos, Jungtinės Karalystės ir Lenkijos FD narys, Vilniaus pedagoginio universiteto tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto senato narys. Moksliniai interesai: matematinė fizika; teorinė atomų spektroskopija ir jos taikymai plazmos, taip pat ir lazerinės bei termobranduolinės, fizikoje bei astrofizikoje, tarpdalykiniai tyrimai, ekologinės, klimato kaitos ir energetikos, tvariosios plėtros problemos, mokslinių tyrimų politika ir organizavimas, tarptautinis mokslinis bendradarbiavimas. Pomėgiai – knygos, muzika, gamta. Motto: „Ką darai, daryk gerai!“ Žinoma, ne visuomet pavyksta... Vedęs. Žmona Marija – medikė, VU docentė, sūnus Andrius – medikas, dukra Gražina – humanitarė. Vaikaičiai – Gabija, Marija ir Marijus. Akad. Zenonas Rokus Rudzikas |
| < Пред. | След. > |
|---|
