Turinys
Elektroninė parduotuvė
| Lietuvos mokslų akademijoje |
|
|
| 2009-04-21 | |
|
Valdemaras Razumas - Mokslų akademijos prezidentas V. Razumas (g. 1955 m. Klaipėdoje) 1978 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą ir iki šiol dirbo Biochemijos institute. 1981 m. Maskvos valstybiniame universitete apgynė chemijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją, 1990 m. - chemijos mokslų daktaro (dabar – habilituoto daktaro) disertaciją; Vytauto Didžiojo universitetas suteikė profesoriaus pedagoginį vardą (1993 m.); LMA nariu ekspertu išrinktas 1994 m., nariu korespondentu – 2000 m., tikruoju nariu – 2006 m. V. Razumo mokslinių darbų sritis – biomolekulių fizikinė chemija (biomolekulių struktūra ir funkcionavimas homogeninėje terpėje ir fazių riboje; amfifilų polimorfizmas ir biomembranų modeliai; biomolekulių, biologinių ir dirbtinių viršmolekulinių struktūrų bei jų modelių elektrochemija ir spektroskopija; biokatalizatorių imobilizacija; elektrocheminiai biojutikliai). Kartu su akad. J. Kuliu V. Razumas savo tyrimus yra apibendrinęs monografijose Biokatalizė organinių junginių elektrochemijoje (Vilnius: Mokslas, 1983) ir Bioamperometrija (Vilnius: Mokslas, 1986). Jis taip pat yra paskelbęs per 170 mokslinių darbų, tarp kurių 7 išradimai (1 tarptautinis patentas). Didelė dalis mokslinių straipsnių paskelbti ypač aukšto prestižo tarptautiniuose mokslo žurnaluose: Analytical Chemistry, Journal of Physical Chemistry, Langmuir, Biosensors & Bioelectronics, Tetrahedron Letters, Analytical Biochemistry ir kt. V. Razumo publikacijų sąraše yra 96 moksliniai straipsniai „ISI Master Journal List“ sąrašo mokslo žurnaluose. Remiantis „ISI Web of Knowledge“ duomenų baze, nuo 1990 iki 2008 m. pabaigos jo darbai cituoti 1016 kartų (h-indeksas 18). 2000 m. jis buvo knygos Progress in Colloid and Polymer Science – Surface and Colloid Science (ISBN 3-540-67814-X) redaktoriumi. Nuo 2004 m. Biochemijos institute vykdė ES 6-osios bendrosios programos projektą „Saviindikuojančios biologinės nanosistemos vienos biomolekulės veikimo mechanizmo tyrimui ir valdymui“ (partneriai: Belgijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Švedijos ir Vokietijos mokslo ir studijų institucijos bei verslo įmonės). Kompanijos „Procter & Gamble“ ir leidyklos „CRC Press Taylor & Francis Group“ pasiūlymu parašė dalį 2005 m. išleistos knygos Biocontinuous Liquid Crystals (ISBN 1-57444-449-2). Skaityti pranešimus tarptautinėse konferencijose, konsultavo ir skaitė paskaitas Danijos, JAV, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos ir kitų šalių mokslo ir studijų institucijose bei mokslui imliose verslo įmonėse. 1987 m. V. Razumui su akad. J. Kuliu už darbų ciklą „Organinių junginių bioelektrokatalizė“ paskirta Lietuvos valstybinė premija mokslo ir technikos srityje. Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi (2007 m.). V. Razumas atlieka ir mokslo organizacinį darbą. Jis buvo Biochemijos instituto direktorius (1992–2004 m.), Valstybinių mokslo institutų direktorių konferencijos pirmininko pavaduotojas ir pirmininkas (1997–2002 m.), 2005 m. išrinktas LMA moksliniu sekretoriumi ir Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininku. 2003–2006 m. LR Vyriausybės nutarimu dirbo Lietuvos mokslo premijų komiteto pirmininko pavaduotoju. Šiuo metu yra KTU Tarybos ir VDU Senato narys. Nuo 2002 m. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymais paskirtas Lietuvos atstovu Europos Komisijos Generalinio mokslinių tyrimų Direktorato ES 6-osios ir 7-osios bendrųjų programų specialiųjų programų „Gyvybės mokslai, genomika ir biotechnologijos sveikatos apsaugai“ ir „Idėjos“ komitetuose Briuselyje. Nuo 2004 m. V. Razumas yra Europos Komisijos Generalinio mokslinių tyrimų Direktorato ekspertas, o 2005 m. tapo Europos mokslo fondo Fizikinių ir inžinerinių mokslų nuolatinės komisijos Strasbūre nariu. Mokslų akademijos prezidento V.Razumo programa Mokslo akademijų „pasaulis“ šiandien nėra vienalytis. Akademijos skiriasi veiklos tikslais ir metodais, „svoriu“ savo šalies mokslo ir studijų institucijų sistemoje, taip pat lyginant jas su kitų šalių mokslo akademijomis. Tačiau bendra visų mokslo akademijų misija, sutelkus iškiliausius mokslininkus, – imtis iniciatyvų, kurios stiprintų krašto gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės jo plėtros. Taip pat visas akademijas istoriškai visada vienijo ir turėtų vienyti trys pagrindiniai tikslai: 1) ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą, 2) nuosekliai skatinti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir 3) puoselėti mokslo nepriklausomybę ir laisvę.
Kaip Lietuvos mokslų akademija turėtų įgyvendinti tą bendrąją misiją? 1. Vienintelis akademijos nario atrankos kriterijus turi būti jo moksliniai pasiekimai. Politiniai, ideologiniai ar socialiniai kriterijai akademijai nepriimtini. Administraciniai ar vadybiniai gebėjimai galėtų būti tik papildomi/antriniai kriterijai, jokiu būdu negalintys atstoti moksliškumo reikalavimo standarto. Iki tam tikro amžiaus visi akademijos nariai turi turėti vienodą statusą, t. y. neturi būti skirstomi į „kategorijas“ (tikrieji, korespondentai, ekspertai). 2. Tarp akademijos narių turi būti kuo daugiau jaunų, kūrybingų ir inovatyviai mąstančių mokslininkų. Kadangi pagal Statutą akademijos narių skaičius yra ribotas, reikėtų įvesti akademijos narių-emeritų statusą. Daugumos šalių akademijose šis statusas suteikiamas nariams, sulaukusiems 70–75 metų amžiaus.
3. Kadangi pirmųjų dviejų priemonių nepakanka, kad akademijos veikloje galėtų dalyvauti visas šalies mokslo elitas, būtina skatinti bendradarbiavimą tarp akademijos narių ir ne narių, pastariesiems suteikiant, pavyzdžiui, akademijos eksperto statusą. Trečia akademijos misijos įgyvendinimo priemonė – patariamoji-ekspertinė veikla. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai akivaizdi ir bene svarbiausia akademijos funkcija, tačiau ji kelia daug iššūkių ir yra nevienareikšmiška. Joje slypi rimti uždaviniai nepriklausomai ir objektyviai mokslo prigimčiai, taigi svarbu niekada nepažeisti pusiausvyros tarp akademinės laisvės ir atsakomybės. Akademijos patariamąją funkciją sąlyginai būtų galima suskaidyti į keturias kategorijas: 1. Kokybės vertinimas. Tai mokslinių tyrimų projektų, mokslininkų ir jų grupių paraiškų stipendijoms ar premijoms gauti, mokslo ir studijų institucijų ar jų padalinių veiklos vertinimas. Ypatingą vietą šioje veiklos srityje turėtų užimti įžvalgų apie mokslinių tyrimų krypčių plėtros tendencijas, perspektyvas rengimas. Tokias įžvalgas inicijuoti turėtų pati akademija, vėliau jas teikti šalies mokslo politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms. 2. Mokslo politika. Pavyzdžiais galėtų būti santykio tarp fundamentinių ir taikomųjų mokslų, tarp skirtingų mokslo sričių vertinimai, mokslinių tyrimų ir mokslo populiarinimo ryšio analizė ir kita. Šiai ekspertinės funkcijos kategorijai taip pat galima priskirti mokslinių tyrimų institucinio organizavimo ir finansavimo klausimus. 3. Valstybės politika ir sprendimų priėmimas. Tokiais klausimais kaip, pavyzdžiui, energetika, gamtos apsauga, visuomenės sveikata, lituanistika ir pan. mokslas galėtų teikti labai svarbias išvadas ir siūlymus. Tačiau būtina atsiriboti nuo tokių vertinimų, kai objektas nėra susijęs su mokslu arba tos srities mokslo žinios yra labai skurdžios. Taip pat būtina išsaugoti nepriklausomybę nuo politinių jėgų ar interesų grupių. 4. Mokslo ir su moksliniais tyrimais susiję etikos ir socialiniai klausimai. Dalį šių klausimų galima vadinti „vidiniais“ (mokslininkų etika, privatumas, intelektinė nuosavybė, ryšiai su žiniasklaida ir pan.), kitą – „išoriniais“ (genetiškai modifikuoti organizmai, kamieninės ląstelės, atominė energetika ir kita). Tačiau ir čia tyko pavojus, kad teisingumo kriterijus nepakeistų pagrindinio akademinės veiklos kriterijaus – tiesos. SVEIKINAME naująjį Lietuvos mokslų akademijos prezidentą akademiką Valdemarą Razumą, nuoširdžiai linkime, kad išsipildytų svajonės su LMA mokslininkais įgyvendinti savo misiją, tapti pažangos Lietuvoje generatoriumi. |
| < Ankstesnis | Kitas > |
|---|
