Turinys
Elektroninė parduotuvė
| Gyvsidabris |
|
|
| 2009-11-25 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Kodėl atsisakoma su gyvsidabrio termometrų, lempų Koks gyvsidabrio poveikis sveikatai? Gyvsidabriu apsinuodijama, kai patalpų oras užteršiamas jo garais. Dažniausiai taip atsitinka metalui išsiliejus ant grindų, garuojant iš atvirų indų, sandėliuojant sudužusias neonines lempas ir kt. Galima apsinuodyti net nuo vieno sudužusio medicininio termometro. Patekęs per burną, gyvsidabris yra praktiškai nekenksmingas, išsiskiria su išmatomis. Patekęs pro kvėpavimo takus, jis gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis, prakaitu, motinos pienu. Ūminių apsinuodijimų pasitaiko labai retai (avarijų metu), kai gyvsidabrio garų koncentracija ore 10–15 kartų viršija maksimaliai leistiną (0,01 mg/m3). Gyvsidabrio toksinis veikimas priklauso nuo baltymų sulfhidrilinių grupių (SH) blokavimo, kuris sutrikdo fermentų veiklą. Fermentų inaktyvavimas sukelia įvairų organizmo sistemų, pirmiausia centrinės nervų sistemos, pažeidimus. Gyvsidabris yra protoplazmos nuodas, padidina nervinių ląstelių dirglumą, dėl to jos greitai išsenka. Organiniai gyvsidabrio junginiai yra daug nuodingesni už neorganinius ir už laisvą metalą. Kai kurie mikroorganizmai paverčia gyvsidabrį metilgyvsidabrio (CH3Hg+) junginiais, kurie kaupiasi žuvyje ir kituose vandens organizmuose. Apsinuodijimas gyvsidabrio garais gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Iš karto po ūmaus apsinuodijimo gyvsidabrio garais jo koncentracija kraujyje būna labai didelė. Gyvsidabris įsisavinamas gana greitai. Kaupiasi smegenyse, širdyje, vėliau inkstuose, kur ir randama didžiausia jo koncentracija. Jei gyvsidabrio koncentracija maža, jo garai kaupiasi kvėpavimo takuose. Pirmieji ūmaus apsinuodijimo gyvsidabriupožymiai — silpnumas, galvos skausmas, pykinimas, sutrinka miegas. Žmogus vemia, atsiranda nevalingas seilėtekis bei metalo skonis burnoje. Kartais jaučiami pilvo skausmai ir kraujingas viduriavimas. Tačiau didžiausią žalą gyvsidabris daro centrinei nervų sistemai. Mažėja protinio darbo našumas, sutrinka miegas, padidėja irzlumas. Pasireiškia kraujavimas iš dantenų, svorio kritimas. Vėliau atsiranda rankų drebėjimas, nemiga, sumažėja raumenų jėga, sutrinka koordinacija, vėliau vystosi toksinė encefalopatija — galvos smegenų nepakankamumas. Kokių priemonių reikėtų imtis apsinuodijus? Pastebėjus pirmuosius ūmaus apsinuodijimo gyvsidabriu požymius, rekomenduojama išgerti vandens su aktyvuota anglimi — 1-2 šaukštai aktyvuotos anglies 1 stiklinei vandens, vandens su kiaušinio baltymu — 2 kiaušinio baltymai išmaišyti stiklinėje su vandeniu arba 5-6 kiaušiniai 0,5 litro pieno. Būtina stengtis sukelti vėmimą ir viską išvemti. Apsinuodijusius kuo greičiau nugabenti žmogų į gydymo įstaigą. Kontaktavusiems asmenims su gyvsidabriu rekomenduojama pasitikrinti sveikatą pas savo šeimos gydytoją. Kaip elgtis sudaužius gyvsidabrio termometrą? Reikia išmatuoti gyvsidabrio koncentracija. Nepastebėję įminama ir išnešiojama po patalpą. Sudužus termometrui nekils grėsmė sveikatai, kruopščiai surinksite matomus mažus gyvsidabrio lašelius ir labai gerai išvėdinsite patalpas. Pradėti rinkti reikia nuo užteršto ploto pakraščių ir rinkti vidurio link. Atliekant valymą, reikėtų dėvėti marlines kaukes, gumines pirštines. Surinkti gyvsidabrio lašelius galite ir patys, nebūtina kviestis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus. Galima rinkti drėgnu klijais pateptu popieriumi, prie kurio jie gerai limpa. Tuomet popieriaus lapą su gyvsidabriu įdėti į stiklinį indą su vandeniu ir uždaryti dangteliu. Indą kelis kartus pakratykite ir gyvsidabris nuo popieriaus nusėda ant indo dugno. Išėmus popierių, juo vėl galima rinkti gyvsidabrį. Surinkus gyvsidabrį, grindys ir visi kiti paviršiai išplaunamos ūkinio muilo ir geriamosios sodos tirpalu. Pasigaminti patiems nesudėtinga, reikia 52 gramų sodos ir 45 gramų muilo 1 litrui vandens. Tuomet užteršti paviršiai šveičiami šepečiais, o paskui viskas perplaunama vandeniu. Galima naudoti ir kitas priemones, pavyzdžiui, 0,2 procentų vandeninį kalio permanganato tirpalą, parūgštinta druskos rūgštimi. Panaudojus bet kurias nukenksminimo priemones, vėliau visus paviršius perplauti vandeniu. Po visų atliktų darbų būtina nusiprausti su muilu rankas ir veidą, išskalauti dantis, persirengti ir išplauti rūbus, skalbiant papildomai prie skalbimo miltelių įdėti 10 gramų chlorkalkių 10 litrų vandens. Gerai išvėdinti patalpas ir jose būti kuo rečiau. Tai pati efektyviausia priemonė.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| < Ankstesnis | Kitas > |
|---|
