|
Plečiamos slaugytojo veiklos
Kauno medicinos universitete, atidarydama VII-oji Respublikinę konferenciją „Kokybiškos sveikatos paslaugos pirminėje sveikatos priežiūros grandyje“, skirtą tarptautinei slaugytojo dienai paminėti, profesorė Irena .Misevičienė, Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos prezidentė, KMU mokslo reikalų prorektorė kalbėjo: „Lig šiol slaugytojo veiklos yra užsiciklinusios siaurame suvokime. Būtina išplėsti jas į platesnius horizontus, sujungiant socialines, medicinines, technines slaugas į globalų rūpinimąsi žmogumi“.
Prof. I.Misevičienė pranešimu „Kartu sveikatos labui - 2008-2013m. ES strateginis požiūris“ supažindino su nauja sveikatos strategija, parengta Lisabonos 2007 m. spalio 19 d. Reformų sutartimi.
Tai iš tiesų svarbi naujiena Lietuvoje slaugos praktikoje. Didelė sveikatos problema tapo gyventojų senėjimas ir sveiko senėjimo rėmimas. Vyksta sveikatos priežiūros sistemų kaita, skverbiasi naujos technologijos. ES sveikatos strategija paremta bendromis sveikatos vertybių, sveikatos kaip didžiausios turto visose srityse principais, stiprinimais pasauliniu mastu.
Labai svarbu, kad piliečiai būtų aktyvus sveikatos srityje priimant sprendimus, mažinant sveikatos skirtumus ir kad sveikatos politika būtų grindžiama geriausiais moksliniais įrodymais. Sveiki gyventojai – ekonomikos produktyvumo ir gerovės prielaida. Sveikatai išleisti pinigai nėra vien išlaidos – tai investicija, atsiperkanti visais aspektais ir visose srityse.
ES sveikatos strategija orientuota į sveikatos ugdymą senėjančioje Europoje, sveikatos priežiūros paslaugų didinimą, veiksmus sveikatai ugdyti ir užkirsti kelią ligoms, geriatrinės medicinos plėtrai ir individualizuotai pagalbai, paliatyvei priežiūrai, neurodegeneracinių ligų, transplantacijos problemų sprendimui. Iš kitos pusės – piliečių apsaugai nuo grėsmių sveikatai, moksliniam rizikos vertinimui, pasirengimui vengti epidemijų, bioterorizmo, nelaimingų atsitikimų, darbuotojų saugos gerinimo, maisto saugos ir vartotojų apsaugos. ES sveikatos strategijos tikslas - dinamiškų sveikatos sistemų ir naujų technologijų rėmimas – tai e. sveikata, genomika, biotechnologijos, gerinančios ligų prevenciją ir gydymo paslaugų teikimą. Sveikatos priežiūros sistemos orientuotos į prevenciją ir pirminę sveikatos priežiūrą.
Prof. I.Misevičienė pranešimą baigė Senekos žodžiais: „Trumpas gyvenimas ne mums skirtas, bet jis mūsų pačių negailestingai karpomas. Mums ne gyvenimo pagailėta, bet mes patys jį iššvaistome. Deramai tausojamas gyvenimas – ilgas ir prasmingas“.
LR Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė O. Vitkūnienė išsamiai pranešime „Slaugos paslaugų reglamentavimo ypatumai pirminėje asmens sveikatos priežiūroje“ supažindino su slaugos paslaugų namuose plėtra, paliatyviaja pagalba, naujais ir ruošiamais teisiniais aktais.
KMUK Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. L.Valius buvo žaismingais, pateikęs poleminį pranešimą „Ar palanki pirminė sveikatos priežiūros sistema bendruomenei?“ Pranešėjas išskyrė sveikatos sistema į PSP ir aukštesnes grandis. PSP grandies funkcija tai pirmasis kontaktas, sveikatinimo paslaugų integracija, koordinacija bei tęstinumas. Antrinės (tretinės) grandies funkcija – specializuotos, trumpalaikė sveikatinimo intervencija tikslu išsiaiškinti sveikatos sutrikimo kilmę ir mąstą (diagnostika), ir/ar pašalinti sveikatos sutrikimą ar atstatyti sutrikusias organo (organo sistemos, organizmo) funkcijas (gydymas). Dabartinė sveikatos apsaugos sistemos struktūra 80-90% susideda iš pirminės sveikatos priežiūros, kvalifikuotos ir specializuotos pagalbos bei aukštai kvalifikuotos ir specializuotos pagalbos.
Savo geros praktikos patirtimi apie komandinius veiklos principus kaimo bendruomenėje pasidalino Kaltinėnų PSPC bendruomenės slaugytoja K.Bumblienė, rajono - Garliavos ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai L.Hitaitė, o miesto bendruomenėje- VšĮ Šilainių poliklinikos direktoriaus pavaduotoja slaugai ir socialiniam darbui, LSVS viceprezidentė E.Tamkūnienė. Suomijos Turku universiteto Slaugos mokslo katedros doc. P.Rautasalo pasidalino savo šalies patirtimi apie pagyvenusių žmonių bendruomenę: psichosocialinius poreikius ir priežiūrą.
Viešą diskusiją išradingai vedė KMU Slaugos fakulteto steigėjas ir dekanas, Slaugos ir rūpybos katedros vedėjas profesorius A.Šeškevičius.
Konferencijos dalyvius pasveikino SAM ministras Rimantas Turčinskas, o posėdžiams pirmininkavo Lietuvos Nacionalinės Sveikatos tarybos pirmininkas, KMUK Generalinis direktorius prof. J.Pundzius, Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacijos prezidentė (LSSLA), KMU mokslo reikalų prorektorė prof. I.Misevičienė, Slaugos fakulteto dekanė J.Macijauskienė, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos prezidentė, KMUK slaugos direktorė Zagurskienė.
Konferenciją organizavo Kauno medicinos universitetas (KMU), Kauno medicinos universiteto klinikos (KMUK), Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga (LSVS), Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacija (LSSLA).
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
0&date=2009-02-19' title='Visit http://icm.landcareresearch.co.nz/news/event_details.asp?EVNTKey=736&view=day&start_date=2009-12-26+00
