Turinys
Elektroninė parduotuvė
| Žurnalistė Angelė Pabricaitė |
|
|
| 2008-11-16 | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
Apie sveikatą žiemą - Gerbiama gydytoja, kokios žmogui reiktų prisilaikyti sveikatos profilaktikos? Nuo senų senovės yra pastebėta, kad žmogaus sveikata akivaizdžiai reaguoja į gamtos sezonus. Jeigu žvėreliai nesąmoningai keičia kailį šiltesniu, medeliai meta lapus, kurių negalės išmaitinti, tai žmogus - turėtų sąmoningai adaptuotis prie žiemos sezono. - Pirmiausia sveikatingu gyvenimo būdu: dažniau pasimankštinti, taip stiprinti raumenis, daugiau pabūti gryname ore. Žiemą ypač svarbi sveikatingai mityba, kad organizmas, sustiprintas vitaminais ir mikroelementais, įveiktų atšiaurias žiemos sąlygas. Šiuo metų laikotarpiu labai pavojingas gripas, kuris gali sukelti pneumonijos, bronchito, sinusito komplikacijas, kai kuriais atvejais miokarditą, meningitą, viso to pasėkoje pasitaiko net mirties atvejų. Nuo gripo naudinga šiuolaikiška profilaktinė priemonė - skiepai. Pasiskiepijus nuo gripo, žmogaus imunitetas susidaro jau po dviejų savaičių. O skiepytis ypač svarbu rizikos grupių asmenims, kuriems gresia sunkios komplikacijos – tai asmenys nuo 65 metų; sergantys lėtinėmis širdies kraujagyslių, plaučių ir inkstų ligomis; nuolat vartojantys aspiriną. Skiepyti galima nuo 6 mėnesių amžiaus kūdikius ir rekomenduojama pasiskiepyti jų tėvams bei namiškiams. Mokslininkai tiek Lietuvoje, tiek kitose pasaulio šalyse pastebėjo, kad žiemos sezonu paūmėja kokliušas ir, skiepijant nuo kokliušo tik kūdikius ir mažučius vaikelius, kokliušas tampa vyresnio amžiaus vaikų ir suaugusiųjų užkrečiama liga. Pasiskiepijus po 10 metų tas imunetas išsenka ir po to suaugusieji pradeda vėl sirgti kokliušu. Todėl reikia, paskiepijant nuo kokliušo 6 - 7 metų vaikus, naudoti keturvalentę kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito vakciną su neląsteliniu kokliušo komponentu. - Taip. Jūs jau antrą dešimtmetį dirbate su sergančiais vaikais ir matote juos bijančius skiepų ne mažiau kaip tame filme apie begemotą. Gaila, kad adatomis tenka ligoniukams vaikams suteikti skausmą. O per šį gydytojos praktikos laikotarpį, ar kito vaikų ligų dinamika? - Iš tiesų, kai kuriomis ligomis beveik jau nebesergama, pavyzdžiui, poliomielitu. Tačiau vaikai pradėjo sirgti cukriniu diabetu, ateroskleroze, hipertonine liga, akmenlige, kurios anksčiau iš vis nebuvo diagnozuojama. Pastaruoju periodu pakito, tiksliau susilpnėjo vaikų nervų sistema. Vaikai tapo labiau agresyvūs, nervingi. Bet ko norėti, jeigu juos supa tokia aplinka: už sporto treniruotes, meninių gabumų lavinimą reikia brangiai mokėti – geriau gatvės pamokos. Jaunimą auklėja televizija ir kompiuteris. Tėvai nuo ryto iki vakaro dirba. Dažnai vaikus tėveliai ar seneliai, auklėtojai ar mokytojai perkrauna tiek fiziškai, tiek protiškai ne visada įvykdomomis užduotimis. Tai alina jų imuninę ir nervų sistema. Paskui stebimasi, kodėl vaikai tokie ligoti... Vaikų mokymo - auklėjimo sistema tiek darželiuose, tiek mokyklose yra per daug diktatoriška. O geriau būtų, jeigu vaikų auklėjime plačiau naudojamos kūrybingos Montessori, Valdorfo sistemos. - Keletas Kauno ir Klaipėdos miesto, Jurbarko, Prienų, Raseinių rajonų gyventojų užsikrėtė trichinelėmis. Epidemiologinio tyrimo metu išaiškinta, kad visi valgė namuose augintų kiaulių netirta mėsą. Kaip pasisaugoti, kad maistas nevirstų nuodais? - Kasmet pasaulyje užregistruojama sergančių trichinelioze apie 11 milijonų žmonių. Lietuvoje trichinelioze dažniau suserga per užsikrėtusių kiaulių, paukščių ar sumedžiotų gyvūnų mėsą. O jie užsikrečia per žiurkes, peles ar suėdami laukinių gyvūnų užkrėstas trichinelėmis atliekas. Todėl sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia deginti arba giliai užkasti, kad jų neėstų kiaulės, nelestų paukščiai, laukiniai gyvūnai. Svarbu dėl trichineliozės mėsą patikrinti. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijai ištyrimui geriausia pateikti diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių gabaliuką raumenų (apie 100 gramų). Žmogus užsikrėtimo požymius gali pajusti po 3 ar 45 dienų. Kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis (1–2 savaites po užsikrėtimo), tuomet atsiranda veido ir akių pabrinkimai (edemos), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, atsiranda raumenų skausmai, odos bėrimai, nemiga, gali prasidėti plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. - Užsikrėsti galima ir šviežiomis daržovėmis bei vaisiais SalmonellaParatyphi B tipo infekcija. Ar Lietuvoje tai plinta? - Pastebėta ši infekcija Švedijoje, Norvegijoje, Italijoje, Danijoje, Lenkijoje, JAV, Anglijoje, Velse. Laimei, Lietuvoje praeitais metais nebuvo užregistruotas ne vienas infekcijos atvejis. Tačiau vis tiek reikia būti budriems. Karštu vandeniu reiktų plauti šviežias daržoves bei vaisius. Pasitaiko, kad jie auginant ar dėl ilgalaikio išsilaikymo būna nupurkšti stipriais chemikalais ar saugyklose pasitaiko graužikų, kurių sveikumo nepatikrinsi. Tuomet galima užsikrėsti ar susirgti įvairiomis neprognozuojamomis ligomis. - O kokias natūralias priemones pasiūlytumėte tiems, kurie staiga susirgo? Ką daryti tiems, kurie nespėjo pasiskiepyti nuo gripo, kokliušo? - Pirmiausia siūlyčiau neiti į žmonių kolektyvą, kad netyčia neplati infekcijos platintoju. Naudokite natūralius vitaminus su mikroelementais ir specialiomis žolelėmis, kurios padeda juos geriau įsisavinti. Karščiuojant gerkite liepžiedžių, aviečių arbatėles su medumi, pačiulpkite citriną... Kiekvieno namuose, kaip ir kiekvieno vairuotojo automobilyje, turėtų būti vaistinėlė su būtinais vaistais. Jei temperatūra yra ne aukštesnė kaip 38.5 laipsniai, nereikia tuoj pat pulti gerti vaistus, mažinančius temperatūrą. Neišsigąskite - tai savotiška kūno savigynos, savisaugos reakcija. Mūsų karščiuojantis organizmas gamina specifines medžiagas priieš infekcijos sukėlėjus, virusus, bakterijas... Nuoširdžiai visiems linkiu būti sveikiems ir sveikatingumui palaikyti praktikuoti sveikatingą gyvenimo būdą, mankštą, natūralius maisto papildus, medicinines profilaktines priemones.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
