|
Kokybiška slauga – lyderystė inovacijose
Tarptautinė slaugytojo diena KMU paminėta surengiant tradicinę VIII Respublikinę konferenciją „Kokybiška slauga bendruomenėje: slaugytojų lyderystė inovacijose“.
Konferencijos organizatoriai – KMU, BMTI, KMUK, Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga, Lietuvos sveikatą stiprinančių ligoninių asociacija. Konferencijoje dalyvavo apie 320 slaugytojų iš 6 Lietuvos apskričių (Kauno, Panevėžio, Klaipėdos, Tauragės, Marijampolės ir Utenos), 50 įstaigų (ligoninių, pensionų, poliklinikų, PSPC centrų ir kitų).
Šventiniai sveikinimai
KMU mokslo reikalų prorektorė prof. Irena Misevičienė, sveikindama visas slaugytojas su jų nuostabia švente, pažymėjo, kad konferencijos tematika labai aktuali. Tarptautinę slaugytojų dieną pabrėžiama kokybiška slauga bendruomenėje, tačiau kokybiška slauga lygiai taip svarbi ir sveikatos priežiūros institucijose. Visi pranešimai susiję ir labai įdomūs. „Kaip visada aš laukiu bendros diskusijos, be galo svarbi yra jūsų nuomonė“, – kalbėjo prof. I. Misevičienė ir linkėjo visokeriopos sėkmės.
SAM sekretorė dr. Rima Vaitkienė pasidžiaugė, kad palaikoma puiki tradicija susirinkti Tarptautinės slaugytojo dienos proga ir aptarti svarbiausius klausimus. Priimtas naujas Mokslo ir studijų įstatymas. Su nerimu laukiame, kiek gi slaugytojų pasirinks šią profesiją. Ministras yra sudaręs keletą darbo grupių. Viena iš jų svarsto slaugos praktikos problemas, Seimui pateiktas naujas slaugos praktikos įstatymas. Be to, ministerijoje veikia pacientų slaugos platformos tarpžinybinė grupė, kurioje dalyvauja gydytojų, slaugytojų, universitetų, kolegijų atstovai. Grupė turi pateikti ministrui siūlymus. „Ši konferencija, jos tikslai ir uždaviniai labai prasmingi. Tikimės, kad jūsų siūlymai padės ir mums, ir pacientams“, – kalbėjo SAM sekretorė.
KMUK direktorius konservatyviajai medicinai prof. Raimundas Sakalauskas perdavė KMUK Generalinio direktoriaus prof. Juozo Pundziaus sveikinimus. Ligoninės vadovybė tikisi, kad konferencijos darbai, rezultatai, žinios prisidės prie slaugos darbo plėtros, universitetinės medicinos inovacijų diegimo, Lietuvos gyventojų sveikatos gerinimo.
Integracija į Europos mokslinių tyrimų erdvę
Prof. I. Misevičienė konferencijai pateikė pranešimą „Integracija į Europos mokslinių tyrimų erdvę – biomedicinos mokslų plėtra ir inovacijos slaugoje“.
Lietuvos slaugytojos yra pasiekusios Europos slaugos lygmenį. Jau devynios mūsų slaugytojos yra apgynusios disertacijas. Metų pradžioje sėkmingai disertaciją apgynė KMU Klinikų slaugos direktorė dr. Daiva Zagurskienė. Profesorė sakė tikinti, kad ir tarp magistrančių atsiras norinčių rengti daktaro disertacijas.
Pranešime prof. I. Misevičienė inovacijas susiejo su slauga, slaugos mokslu ir praktika.
Slaugytojos įsitraukia į inovacijų diegimą kasdieninėje veikloje, siekdamos pagerinti pacientų priežiūrą ir mažinti sveikatos priežiūros išlaidas. Tarptautinės slaugytojų tarybos inicijuotos ir sukurtos Inovacijų duomenų bazės pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad slaugytojų vadovaujami inovaciniai projektai būtų propaguojami ir jais būtų apsikeičiama.
Prof. I. Misevičienė pateikė duomenų bazės puslapio adresą. Pačios slaugytojos taip pat gali aprašyti savo inovacinę veiklą, siųsti ir paskelbti šioje duomenų bazėje: http://www.icn.ch/innovations/about.htm
Lietuvos slaugytojų organizacijos atstovauja sveikatos profesionalų grupei, kuri apima visus sveikatos priežiūros lygmenis ir kasdien susiduria su inovacijomis, todėl jos galėtų lyderiauti. Pirmiausia – propaguoti slaugą kaip profesiją, turinčią ilgalaikes, visuomenėje gerbiamas inovacijų kūrimo, diegimo ir palaikymo sveikatos sistemoje tradicijas. Slaugytojai, kaip ir kiti sveikatos sistemos dalyviai – tarnauja žmogui. Bet reikia žinoti savo kompetencijos ribas.
Reikėtų palaikyti inovacinės darbo aplinkos kultūrą, bendradarbiaujant su kitais partneriais ir propaguojant geros praktikos aplinką, pasirengusią pokyčiams ir naujoms idėjoms. Yra daug tarptautinių projektų, vienas iš jų – sveikatą stiprinančios ligoninės. Kiekvienas projektas, kuris pristatomas tarptautinėse konferencijose, yra mažytis inovacijos projektas. Taip pat reikėtų daryti įtaką sveikatos priežiūros organizacijoms, mokslininkams ir politikams, kad inovacijos pasiektų slaugytojas ir duotų dvejopą naudą – trumpalaikę ir ilgalaikę, ir kad prisidėdamos prie diskusijų, parodytų kaip inovacijų įdiegimas galėtų būti valdomas. Slaugytojų organizacijos turi dirbti kartu. Reikia rengtis kitiems metams, peržiūrėti slaugos politikos dokumentą, suderinti su naujomis aktualijomis. Tas dokumentas turi būti būtent tas, kurį galėtume pateikti politikams ir jiems sakyti, ką reikia keisti. Turime imtis veiksmų.
Slaugytojų organizacijos turi atstovauti esminėms inovacijoms platesniu mastu – tarp asmenų, turinčių sprendimų teisę, bei visuomenėje, kai vyksta politiniai ar ekonominiai debatai. Tą stengiamės daryti. Institucijų vadovės turi atstovauti visų slaugytojų nuomonei. Būtina organizuoti forumus, konferencijas inovacijų diskusijoms, ir tai daro kartą per metus. Bet tokias konferencijas galima rengti apskrityse, kraštuose, kad jose dalyvautų kuo didesnė slaugytojų auditorija. Labai svarbu, ir tai yra kiekvieno kolektyvo galimybė, pripažinti ir išaiškinti slaugytojas-novatores. Būtų labai graži tradicija jas apdovanoti kolektyvuose. Taip pat reikia skleisti inovacijas tarp slaugytojų ir kitų profesijų. Tai – pagrindinis tikslas.
Pranešėja pateikė tinklalapius, kur galima rasti visą informaciją:
http://www.icn.ch/indkit.htm
http://cordis.europa.eu/fp7/health/home_en.html
Pranešimą prof. I. Misevičienė baigė amerikiečių ekonomisto T. Levios sentencija: „Kūryba yra mąstymas apie naujus dalykus. Inovacija yra darymas naujų dalykų“. Profesorė linkėjo daryti naujus darbus, kurie būtų malonūs širdžiai, sukeltų pasitenkinimą ir atneštų sėkmę.
Bevielės technologijos slaugos studijose
Niujorko universiteto Technologijos koledžo Slaugos katedros profesorė Patricia A. Cholewka pristatė pranešimą „Bevielės technologijos integracija slaugos studijose klinikinio treniravimo laboratorijoje“. Pranešėja nagrinėjo slaugos studijų mokymo priemones, technines slaugos mokymo modelio priemones – dabar ir ateityje, klinikinės treniravimo laboratorijos modelio planavimą ir įgyvendinimo patirtį.
Prof. Patricia A. Cholewka supažindino su sveikatos informacijos technologijų naudojimu slaugos praktikoje JAV, tikslais gerinant sveikatos priežiūrą, XXI amžiaus sveikatos priežiūros sistemos pertvarkymo taisyklėmis bei iššūkiais.
Slaugos mokymo treniravimo modelis, atsižvelgiant į sveikatos priežiūros industrijos, slaugos mokymo standartus ir katedros tikslus ir standartus, veikia Niujorko universiteto Technologijos koledžo Slaugos katedroje.
Slaugos mokymo modelyje naudojamas bevielis, tarpusavyje sujungtas duomenų tinklas, kuris, integruotas į klinikinę mokymo laboratoriją naudojant paciento imitavimą, papildo slaugos mokymo programą.
JAV yra didžiulės galimybės, naudojant bevielius siuntimus/komunikacijas ligoninių medicininei įrangai ir sveikatos priežiūrai pagerinti.
Ateities sveikatos priežiūros informatikos tendencijos – mažesnė kaina, mažesni ryšio trikdžiai, jokių laidų, portatyvumas, prieinamumas, nešiojamasis kompiuteris.
Pranešėja supažindino su Klinikinės treniravimo laboratorijos integravimo technologijomis: kompiuterių tinklu, paciento imitavimu; idealia klinikinio treniravimo laboratorija.
Slaugos naujovių reikšmė
SAM Asmens sveikatos departamento vyriausioji specialistė Odeta Vitkūnienė pranešime „Naujovės ir kokybiška slauga: naujų kompetencijų poreikis“ atskleidė slaugos naujovių reikšmę, teikiant kokybiškas slaugos paslaugas.
Poreikis priimti inovacinius sprendimus dar niekada nebuvo toks didelis sveikatos priežiūros sektoriuje, siekiant užtikrinti teisingą, saugų ir veiksmingą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir mažinant sąnaudas.
Į slaugą taip pat turime investuoti – tobulinti savo praktiką, gerinti priežiūrą ir rezultatus. Slaugytojas savo praktikoje turi būti atviras naujovėms: diegti naujus principus, metodus ir idėjas, tačiau svarbu gauti informaciją apie naujus dalykus ir keistis patirtimi. Todėl svarbu keistis informacija apie naujoves ne tik tarptautiniu lygmeniu, pavyzdžiui, per duomenų bazes ar elektronines bibliotekas ir kt., bet ir šalies ar organizacijos lygmeniu.
Slaugos inovacijų srityje rekomenduojama: sukurti strateginius nacionalinės slaugos inovacijų sistemos pagrindus; suformuoti slaugos inovacijų plėtros politiką; pagerinti teisinę ir administracinę slaugos inovacijų plėtros aplinką, sudaryti sąlygas diegti slaugos naujoves įstaigose; gerinti slaugos naujovių finansavimą ir inovacinių projektų rėmimą; keisti požiūrį į slaugos inovacijas, teikti kvalifikacinių žinių; didinti sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų (slaugytojų) pasirengimą priimti, kurti ir diegti naujoves; gerinti informacijos apie slaugos inovacijas sklaidą; skatinti tarptautinį slaugytojų bendradarbiavimą inovacijų srityje.
Universiteto vaidmuo
KMU Slaugos fakulteto dekanė prof. Jūratė Macijauskienė pateikė pranešimą „Universiteto vaidmuo pritaikant inovacijas slaugos studijose ir moksle“. Profesorė kalbėjo apie inovacijų iššūkius universitetui, informacijos technologijų plėtrą slaugos studijose, inovacijas ir lyderystę slaugoje. Universitetas siekia užtikrinti studijų prieinamumą, aukštą kokybę, parengti specialistus, gebančius dirbti komandoje. Šiandien vyksta sveikatos priežiūros sistemos pokyčiai, keičiasi visuomenė, darbo rinka. Greitai plėtojamos informacijos technologijos. Dideli pokyčiai vyksta švietimo sistemoje. Abiturientai jau turi „įgimtus“ skaitmeninius įgūdžius, aukštasis mokslas tampa masišku, užsienio šalyse greitai diegiamos modernios mokymo programos, vyksta švietimo globalizacija.
Į studijų procesą, slaugos studijas ir praktiką diegiamos informacinės technologijos: tai vizualizacija ir simuliacija, e-mokymas, kitos interaktyviosios technologijos. Tačiau slaugos studijų procese informacijos technologijos yra tik pagalbinė priemonė, ir bendravimas su pacientu realioje, o ne virtualioje ligoninės palatoje yra vertingesnis.
Pranešėja pateikė modernaus ir inovatyvaus lyderio savybes. Jis bendrauja per atvirą diskusiją, suteikia galimybių, naujus darbuotojus priima remdamasis jų talentu, galimybėmis ir kūrybiškumu, skatina konstruktyvų nuomonių skirtumą. Modernus lyderis brangina idėjas, inovacijas ir žmones, matomumą ir pasiektą prestižą dalijasi su komanda, skatina idėjas, inovacijas ir net pokštus bei apdovanoja už kūrybingumą ir rizikavimą. Jis technologijas naudoja padaryti kažką nauja, idėjų ieško visur, darbuotojai jam yra kolegos, prieš priimdamas sprendimus įvertina požiūrius ir siūlymus.
Prof. J. Macijauskienė, kalbėdama apie slaugą ir lyderystę, pažymėjo, kad XXI a. slaugytojas lyderis turi būti pasirengęs iššūkiams, kuriuos kelia itin greitai kintanti sveikatos priežiūra. Jis turi valdyti slaugos praktikos duomenų bazes, planuoti siektinus slaugos rezultatus ir juos vertinti, naudoti naujas bendravimo bei duomenų apdorojimo technologijas bei sistemiškai ir kritiškai mąstyti. Jis turi plėtoti ir tobulinti slaugą bei diegti naujoves į praktiką, demonstruoti slaugytojo darbo reikšmingumą ir atstovauti slaugytojams, kurti bendraujantį kolektyvą bei nuolat mokytis.
Pacientų sveikatos raštingumas
KMUK slaugos direktorė dr. Daiva Zagurskienė pateikė pranešimą „Pacientų sveikatos raštingumas“.
Svarbios informacijos apie sveikatos būklę trūkumas sukelia didėjantį sergamumą. Pacientų sugebėjimas rūpintis savo sveikata ir naudotis sveikatos priežiūros sistema tiesiogiai priklauso nuo sveikatos raštingumo įgūdžių. Nepakankamo sveikatos raštingumo pacientams kyla daug sunkumų. Jie nesugeba įgyti, apdoroti ir suprasti informacijos apie sveikatą ir sveikatos priežiūros įstaigas, ne visada supranta rašytinę ar žodinę informaciją, kurią suteikia sveikatos priežiūros specialistai. Išėję iš gydytojo kabineto sugeba pakartoti tik 50 proc. ar mažiau suteiktos informacijos, sunkiau vadovaujasi medicinos nuorodomis, gydytojo paskyrimo lapeliais, gali vartoti vaistus netinkamomis dozėmis ir netinkamu laiku.
Pranešėja atliko tyrimą ir įvertino pacientų sveikatos raštingumą ir jų bei slaugytojų nuomones apie pacientams suteikiamą sveikatos informaciją.
Įvertinusi tyrimo rezultatus, mokslininkė pateikė praktines rekomendacijas. Nacionaliniuose sveikatos politikos dokumentuose siūloma įvardyti visuomenės sveikatos raštingumo didinimą kaip vieną iš prielaidų jos sveikatai stiprinti.
Atkurti sveikatos ugdymo tarnybą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, formuoti jai aiškius sveikųjų ir ligonių sveikatos mokymo uždavinius. Nacionalinėse lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos programose numatyti visuomenės ir sveikatos priežiūros specialistų, pirmiausia slaugytojų, sveikatos mokymo priemones.
Rekomenduojama ligoninėse vykdyti reguliarią pacientų pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis stebėseną, vertinti suteikiamos sveikatos informacijos kiekį ir kokybę, bei bendravimo su slaugytojais ir gydytojais aspektus.
Visų pakopų slaugytojų rengimo programas papildyti platesniu sveikatos ugdymo ir sveikatos raštingumo problemų nagrinėjimu ir praktinių įgūdžių mokymu, susijusiu su mokėjimu įvertinti pacientų sveikatos raštingumo lygį, sugebėjimu surasti naujausią sveikatos informaciją ir ją perteikti pacientams suprantama kalba ar kitomis jų sveikatos ugdymo priemonėmis.
Kolegijų absolventų pasirengimas lyderiauti
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė dr. Ž. Jankauskienė nagrinėjo kolegijų absolventų pasirengimą lyderiauti inovacijose, problemas ir sprendimus.
Pranešėja pateikė atlikto tyrimo duomenis. Kolegijos siekia užtikrinti šiuolaikinį slaugytojo profesinį vaidmenį, kurį lemia profesinio elgesio elementai ir kurie yra būtini siekiant sėkmingai įgyvendinti vykdomą profesinę misiją.
Pranešėja pateikė tyrimo duomenis. Tyrimas atskleidė problemas. Pastebimas ryškus atotrūkis tarp sveikatos politikos teorijos ir jos įgyvendinimo praktikos, tarp slaugos mokslo teorijos ir jos įgyvendinimo praktikos. Ši aplinkybė sunkina studentų profesinių kompetencijų įtvirtinimą praktinio mokymo metu.
Juntamas pavojus, kad jaunų žmonių profesinės nuostatos, vertybės, elgsena, įsitikinimai, pasišventimas darbui, skatinama motyvacija, palaikanti veiklos produktyvumą ir nuolatinį tobulėjimą pereinant iš edukacinės į praktinės veiklos sritį, gali būti slopinamos.
Siūloma sveikatos ir švietimo sistemoms bendradarbiauti, siekiant formuoti pagrindinius studentų įgūdžius: kritinį mąstymą, bendravimą ir bendradarbiavimą, savišvietą, lyderiavimą komandoje, atsakomybę už mokymąsi. Vyriausybiniu lygiu – spręsti tarpžinybinės atsakomybės pasidalijimo klausimus rengiant sveikatos priežiūros specialistus.
Diskusijose – praktiniai klausimai ir problemos
Po pranešimų vyko diskusija, atskleidusi svarbiausias slaugytojų praktinio darbo problemas. Diskusijai vadovavo KMUK slaugos direktorė dr. D. Zagurskienė, ji kvietė kalbėti aktualiais klausimais.
Diskusijoje dalyvauti buvo pakviesti pirminių sveikatos priežiūros centrų, ligoninių, slaugos ligoninių, LR sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto, Kauno medicinos universiteto Slaugos fakulteto atstovai.
Kaip naujos technologijos veikia slaugos paslaugų teikimą?
Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Olga Puchliakova pažymėjo, kad naujos technologijos neabejotinai daro įtaką slaugos paslaugų teikimui. Labai svarbus dalijimasis patirtimi – savo skyriuose, savo įstaigoje.
Tačiau, kaip pabrėžė Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto praktinio mokymo vadovė Ramutė Rimkienė, ne viską lemia technologijos. Kolegijoje įrengtos naujos simuliacinės aplinkos, net reanimacijos palata. Tačiau atlikus vartotojų poreikių tyrimą nustatyta, kad vienas iš svarbiausių yra žmogiškasis veiksnys, asmeninės savybės. Jos ugdomos šeimoje, ugdymo institucija mažai turi įtakos. Kalbant apie profesinį pasirengimą, tinkamumą profesijai, reikia išsiaiškinti motyvaciją. Į tai reikia atsižvelgti.
KMUK Motinos ir vaiko slaugos vyriausioji specialistė Zita Zailskienė pažymėjo, kad technologijos daro svarbią įtaką slaugos procesui, sudaro prielaidas pacientui greičiau pasveikti. Šiandieną perinatalinis naujagimių mirtingumas lygiuojasi su išsivysčiusių Vakarų Europos šalių. Tokių rezultatų pasiekti padėjo klinikoje gauta aukščiausio lygio aparatūra.
Pasak vyriausiosios specialistės, svarbus bendradarbiavimas su gydytojais. Labai vertingos bendros konferencijos, rengiamos jau ne vienus metus. Vyksta pareigų pasidalijimas atsižvelgiant į kompetenciją.
Problema, kad dar nėra Slaugos ir akušerijos praktikos įstatymo. Pranešėja kvietė būti aktyvesnėms, demonstruoti kompetenciją. Tuomet ir rezultatai bus geresni.
Ar inovacijos į slaugą būtų greičiau diegiamos, jei slaugos studijų institucijoms vadovautų ir dėstytų slaugytojai, turintys profesinę patirtį ir mokslinę kvalifikaciją?
Europos Sąjungos direktyvos numato, kad slaugytojus turi rengti slaugytojai. Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Ž. Jankauskienė kalbėjo, kad kolegija jau keleri metai skelbia konkursą dėstytojo pareigoms Slaugos katedroje, tačiau į konkursą slaugytojai neateina.
Prof. Arvydas Šeškevičius pasidalijo Vakarų Europos šalių patirtimi šioje srityje. Paskaitas skaito du dėstytojai – ir gydytojas, ir slaugytojas. Taip atsiranda galimybė daugiau bendrauti, geresnis tarpusavio supratimas.
Būtina užtikrinti paskaitų kokybę ir jų kokybiškumo vertinimo sistemą, kurios garantas galėtų būti universitetai.
Kauno II klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai Gražvydė Masiliūnienė išreiškė nuomonę, kad praktiką turėtų dėstyti tik slaugos specialistas ir tas darbas turėtų būti apmokamas. Į ligoninę, kuri yra didžiulė bazė, ateina labai daug slaugos studentų. Jų teorinis pasirengimas yra geras. Jiems jau reikia dirbti su gyvais žmonėmis, ne su muliažais. Tai visai kas kita. Jie paskirstomi į skyrius. Gerai, jei slaugytoja, kuriai studentas paskiriamas, turi laiko, kantrybės, gali pamokyti. Laiko pritrūksta. Parengti studentą yra labai didelė atsakomybė. Svarbu ir studento motyvacija.
SAM vyriausioji specialistė O. Vitkūnienė dėkojo slaugytojoms, kurios dirba iš idėjos, pasidžiaugė, kad tokių dar yra. Ir ŠMM, ir SAM šią problemą žino. Bus bandoma ieškoti bendrų sprendimų, kad finansavimas, skirtas slaugos studijoms, atkeliautų iki to mokytojo praktiko, kuris perduoda geriausias žinias ir įgūdžius.
Ar slaugytojų parengimas atitinka mokslo ir technologijų pažangą?
KMUK slaugos direktorė dr. D. Zagurskienė pasidalijo savo informacija. Slaugos vadovų sąjunga surinko informaciją iš visų kraštų. Praktiniai įgūdžiai darbdavius tenkina. Norintieji juos gali gilinti. Problemos kyla, jei žmogus neturi noro ir vertybių. Tokių vienetai, ir tai džiugu.
Ar anksčiau studijas baigę slaugytojai turi galimybę, neatsilikdami nuo jaunosios kartos, kelti kvalifikaciją kolegijose ir universitetuose?
Dr. Ž. Jankauskienė pateikė tyrimo duomenis – tik kas trečias slaugos praktikas turi galimybę tobulinti savo profesinę kvalifikaciją aukštųjų mokyklų podiplominių studijų skyriuose. Galima daryti prielaidą, kad kolegijos ir universitetai eliminuoti iš slaugos praktikų tobulinimo proceso. Į tai reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį. Tyrimo metu išaiškėjo, tik kas trečias respondentas savo darbo metu turi laiko ir galimybę naudotis informacinėmis technologijomis. Yra ir kompiuterių trūkumas darbo vietose. Mažų miestelių respondentai apie kvalifikacijos kėlimo trikdžius kalba daug plačiau ir garsiau. Kodėl liko centralizuota kvalifikacijos tobulinimo funkcija?
SAM vyriausioji specialistė O. Vitkūnienė informavo, kad ministro įsakymu tobulinimo tvarkos sąlygos liberalizuotos. Prof. I. Misevičienė klausė: kas nori, tas moko? Profesorė kvietė pagalvoti, iš ko gaunami pažymėjimai. Prof. A. Šeškevičius pabrėžė, kad reikalinga paskaitų kokybė.
KMUK slaugos direktorė dr. D. Zagurskienė apibendrindama pranešimus sakė – nesvarbu, kokios inovacijos ateitų, svarbiausia yra pacientas. Bendraujant su juo – geriausia yra pusiausvyra tarp inovacijų, naujų technologijų ir žmogiškųjų vertybių.
Pranešėjai atsakė į klausimus. Konstatuota, kad ne visada yra susikalbėjimas tarp gydytojo ir slaugytojo. Reikalingas bendradarbiavimas tarp Lietuvos slaugos specialistų ir Lietuvos gydytojų sąjungų. Svarbu turėti nacionalinį supratimą apie slaugytojų ir gydytojų funkcijų pasidalijimą.
Prof. I. Misevičienė pažadėjo kitais metais rengti bendrą konferenciją su gydytojų organizacijomis, kelti klausimus, susijusius su mokslu, mokymu bei praktika.
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
