|
Už pašaukimus į medicinos ir socialinius darbuotojus
Kauno kunigų seminarijoje vyko maldų už pašaukimus savaitė, kurioje buvo kalbamos maldos už pašaukimą į medicinos ir socialinius darbuotojus. Jose dalyvavo Kauno vicemeras Algimantas Kurlavičius, Kauno miesto savivaldybės Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė, Kauno savivaldybės tarybos narys Algimantas Mileika, gydymo įstaigų atstovai, KMU studentai ir dėstytojai. Giedojo Švč. Sakramento (studentų) koplyčios choras „Cantate Do“.
Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto kapelionas Sigitas Grigas, koncelebravo Lietuvos Caritas vadovas kunigas Robertas Grigas, VDU kapelionas Simas Maksvytis, KKS dvasios tėvai kunigai Severinas Holocher ir Renato Abeni.
S. Grigas ragino būti Kristaus rankomis, kuriuos apkabina kiekvieną kenčiantįjį ir liudija šiam pasauliui apie Dievo gailestingumą. Įprasta suprasti pašaukimą tik kaip pašvęstąjį gyvenimą, bet esame šaukiami ir kitais būdais tarnauti žmonėms, pvz., per socialinius ir medicinos darbuotojus, savanorius. Kapelionas atkreipė dėmesį, kad visi esame sužeisti, vienaip ar kitaip kenčiame, bet per išgyvenimus geriau galime suprasti ir užjausti sergantį žmogų. Tai gali tapti malone, kai per mūsų žaizdas, mūsų netobulumus tekės Gyvybės vanduo, apvalantis sielas ir širdis. Šv. Mišias vainikavo malda už pašaukimus ir kiekvienam atėjusiam buvo įteiktas Naujojo testamento leidinys.
Kauno slaugos ligoninės, kurią 1993 m. įkūrė Lietuvos Caritas, direktorė Rita Kabašinskienė pristatė paliatyviosios medicinos principus ir slaugos sistemos istoriją Lietuvoje. Savo pasakojimą jį iliustravo nuotraukomis iš kasdienio gyvenimo ir stažuočių užsienio šalyse. Prelegentė atkreipė dėmesį į vieną iš Sveikatos apsaugos tikslų, kuris dažnai užmirštamas: padėti pacientams atrasti gyvenimo prasmę, neatsižvelgiant į jiems nustatytą diagnozę, esamą sveikatos būklę ir gydymo rezultatus.
Socialinė darbuotoja Danutė Butėnienė kalbėjo apie socialinio darbuotojo ir dvasininko svarbą ligoninėse ir slaugos namuose (hospisuose). Žmonėms reikia padėti atleisti, priimti savo ligą, atrasti kančios prasmę. Pagalbos reikia ne tik ligoniui, dažnai artimo ligą sunkiai išgyvena giminės.
Sesuo Michaela Rak iš Lenkijos pasidalijo savo 12 metų slaugos darbo patirtimi ir Vilniaus slaugos namų (hospiso) veiklos ateities vizija. Vilniaus slaugos namai pradėjo savo darbą nuo vasario 11 d. Ant sesers Michaelos rankų mirė apie 5 tūkst. žmonių ir nė vienas neprašė eutanazijos, nes jautėsi mylimi ir priimti.
Visi pranėšėjai pabrėžė savanorių svarbą paliatyviosios medicinos ir slaugos ligoninėse. Ji Lietuvoje dar nėra populiari.
AVE VITA informacija
|