Turinys
Elektroninė parduotuvė
| Viktorija Griškutė |
|
|
| 2009-07-08 | |
|
Laukia dar didesnė bedarbystė
Tokia realybė – bedarbių skaičius per pastaruosius mėnesius gerokai išaugo. Per metus šiauliečių, ieškančių darbo, padidėjo beveik tris kartus ir gegužės 1 d. nedarbas Šiauliuose sudarė 8,6 procento. Bedarbių mažėjimas – laikinas Nors dauguma darbdavių baigė pertvarkas įmonėse, atleido dalį darbuotojų, daryti išvadas apie teigiamus pokyčius darbo rinkoje kol kas dar tikrai per anksti. „Iš vieno mėnesio negalima spręsti – palaukime liepos, - sako G. Kuprevičienė. - Manau, kad bedarbių mažėjimas laikinas ir sezoniškas“. Artėja vasara, kai atsiranda daugiau laisvų darbo vietų, žmonės išvyksta padirbėti į užsienį. O kas laukia rudenį? Ruduo – su nerimu Pasak Šiaulių darbo biržos direktorės, ruduo lengvas nebus – ji mano, kad nedarbas turėtų dar išaugti ir gali siekti net iki 15 procentų. Taigi, pats sunkmetis – dar ateityje. Spalis - vasaris bus sudėtingi mėnesiai – darbų, jos nuomone, ženkliai tikrai nepadaugės, o teks ir didesnius mokesčius mokėti. Žmonės, pasakoja ji, vasarą gavę laikinų darbų, planuoja taupyti žiemai – juk nežinia kas laukia. „Bet nebus taip blogai kaip 1999-2000 metais, kai nedarbo lygis siekė 20 procentų. Tada nebuvo nei Europos Sąjungos paramos, kurios dėka dabar organizuojame mokymus, žmonės dar negalėjo taip laisvai įsidarbinti užsienyje, - prisimena G. Kuprevičienė. - Tuomet ir bedarbio pašalpa buvo 135 litai, o mokymosi stipendija – 128 litai“. Bet šis faktas mažai guodžia darbo netekusį žmogų. O jei šeimoje vienu metu dviems žmonėms tenka kreiptis į darbo biržą... Tokių šeimų Šiaulių apskrityje daug – per 700. Vienai darbo vietai – virš 20 bedarbių „Mūsų darbo prioritetas pirmiausia yra surasti darbą vienam asmeniui iš tokios šeimos, nes jų situacija iš išties sunki, - teigia G. Kuprevičienė. - Pirmiausia stengiamės įdarbinti vyrus, nors vyrų nedarbas Šiauliuose didėja sparčiau nei moterų“. Seniau, pasak Šiaulių darbo biržos direktorės, vyrų nedarbas Šiauliuose sudarė 15, o dabar – net 60 procentų. Daugiausia tarp darbo netekusių žmonių – iš statybos, pramonės, baldų gamybos, aptarnavimo sektoriaus. „Bet situaciją tikrai pagerino „Akropolio“ atidarymas – iš mūsų darbo biržos darbą ten rado apie 900 žmonių“, - pasakoja Šiaulių darbo biržos direktorė. O ką Šiaulių darbo birža dabar gali pasiūlyti darbo netekusiam žmogui? Pašalpą kuriam laikui, galbūt mokymus ir apie 100 laisvų darbo vietų – daugiausia tolimųjų reisų vairuotojams, konditeriams, barmenams, pardavėjoms. Palyginimui – darbo vietų apie 100, o gegužės 1 d. įregistruoti 9894 bedarbiai... Mažiau dirbančių, mažiau ir pinigų Bedarbių daug, o pinigų mažai – Šiaulių darbo birža per mėnesį bedarbiams išmoka apie 2-2,5 milijono išmokų. Iš karto kyla klausimas: „Ar užtenka pinigų?“ „Kaip bus toliau neaišku – ne nuo mūsų priklauso. Kol kas išmokam, nors truputį vėluojam – „Sodra“ nesurenka pinigų, juk dirbančiųjų skaičius mažėja“, - sako Šiaulių darbo biržos direktorė. Pinigus pradėta taupyti – bedarbio išmokai gauti valdžia rengia vis didesnes kliūtis. Bedarbiams, atleistiems iš darbo ir gavusiems išeitinę kompensaciją, pašalpą siūloma skirti tik po tiek laiko, už kiek jam sumokėta kompensacija. O seniau žmogus gaudavo ir kompensaciją, ir bedarbio išmoką. Seimo posėdžių sekretoriate užregistruota dar viena Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisa, kuria numatoma, jog į nedarbo draudimo išmoką galės pretenduoti tik bedarbiai, užsiregistravę darbo biržoje, kuriems darbo birža nepasiūlys jokio „tinkamo darbo“. Jeigu žmogus atsisakys siūlomo darbo, jis neteks teisės į pašalpą. Iki šiol įstatyme yra nuostata, kad bedarbiams pašalpa mokama, jeigu darbo birža jiems nepasiūlo darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę. Dirbti nelegaliai – sunkmečio tendencija? Darbo netekimas, masiniai atleidimai, valdžios taupymas žmonių sąskaita – viena „krizinio“ medalio pusė. Šiaulių darbo biržos direktorė G. Kuprevičienė teigia, kad pastaruoju metu daugėja nelegalaus darbo atvejų: „Paskiriame žmogui į darbo biržą ateiti darbo laiku, būna, kurie neateina arba ateina apie 17 val. Tai rodo, kad žmogus kažkur dirba“. Zenonas Griguola, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas, patvirtino tokius įtarimus. „Ir kuo toliau, tuo sudėtingėja nelegalaus darbo įrodymas – bandoma apeiti teisės aktus, įstatymus. Nelegalus darbas kuo toliau, tuo labiau tampa labiau užslėptas“. Reaguodama į situaciją, VDI vykdo dvigubai daugiau nelegalaus darbo patikrinimų. „Ir javų lauke žmonės slapstėsi, ir per langus šokinėjo“, - pasakoja Z. Griguola. Šiemet parengtos ir perduotos nagrinėjimui jau septynios nelegalaus darbo administracinės bylos, tuo tarpu pernai tokių bylų buvo dvi. Z. Griguola primena, kad galima anonimiškai informuoti apie pastebėtus ar žinomus nelegalaus darbo atvejus –VDI Šiaulių skyriaus pasitikėjimo telefonas 8-41 524636. Skundžiamasi daugiau Padaugėjo ne tik nelegalaus darbo atvejų, bet ir darbuotojų skundų. VDI šiemet gavo 20 procentų daugiau skundų nei praeitais metais. Daugiausia skundžiami buvusio darbdavio veiksmai – darbo užmokesčio, išeitinės kompensacijos ir kitų piniginių išmokų neišmokėjimas. „Sudėtinga daryti išvadas, dabar toks laikas – ir darbdavys turi problemų. Visame pasaulyje situacija sunkoka“, - apie sunkmečio ir neatsiskaitymo su darbuotoju ryšį kalba Z. Griguola. Be to, pusę skundų, kurie pasiekia VDI, yra nepagrįsti. „Reikia turėti omenyje, kad ne VDI kompetencijoje yra atleidimo iš darbo teisėtumo klausimai – tai apylinkės teismų funkcija“, - komentuoja VDI Šiaulių skyriaus vedėjas. Tokie skundai perduodami kitoms instancijoms ir nagrinėjami ten. Psichologų nereikia – reikia darbo Darbo netekimas – didelis stresas ne tik darbo netekusiam žmogui. Anot Virginijos Dapkevičienės, Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto psichologijos katedros vedėjos, su tuo susiduria dar 5-7 žmonės – šeimos nariai, artimieji, draugai. „Tai psichologinė krizė. Išgyvenama daug emocijų – šokas, pyktis, baimė ir t.t. O kaip susidoroti su tuo priklauso nuo daugelio dalykų – nuo žmogaus gynybinės sistemos, savęs vertinimo, socialinių, emocinių ir kitų aspektų“, - teigia ji. V. Dapkevičienės nuomone, ne psichologų patarimo darbo netekusiam žmogui reikia, o darbo. „Psichologas juk žmogui darbo nepasiūlys – jis tik nebent galėtų padėti apsispręsti kurį iš siūlomų darbų pasirinkti, pagelbėtų su savivertės dalykais. Kvailas optimizmas čia nepadės“, - teigia ji. |
| < Ankstesnis | Kitas > |
|---|
