Turinys
Elektroninė parduotuvė
| EIP komanda |
|
|
| 2009-07-11 | |
|
Europa įsilieja į socialinius tinklus Akivaizdu, kad būti juose šiuo metu yra ne tik madinga, bet ir naudinga. Tačiau tinkluose įsikūrusios institucijos ir pavieniai žmonės paprastai turi skirtingų tikslų. Kas yra socialiniai tinklai? Socialinis tinklas – tai įvairių technologinių priemonių pilnas interneto portalas, kuriame bendraujama su kitais žmonėmis pagal nustatytus draugystės ryšius. Socialinių tinklų puslapiai sujungė visas ankstesnes bendravimo internete formas. Juose galima burti draugų grupes, keistis žinutėmis, vaizdo, garso įrašais, sveikinti švenčių proga, siųsti virtualias dovanas ir atlikti daug panašių tiesioginiam bendravimui būdingų ritualų. Pasaulyje socialinių ryšių portalų yra dešimtys, tačiau globalioje interneto erdvėje šiuo metu populiariausi keli socialiniai tinklalapiai. Tai 2004 metais sukurtas „Facebook“, kuris pirmiausia buvo skirtas tik Harvardo universiteto nariams, o dabar juo naudojasi ne mažiau nei 213 milijonų vartotojų visame pasaulyje. Pagal socialinio tinklo puslapyje pateikiamą statistiką, šiuo metu Lietuvoje „Facebook“ naudojasi kiek daugiau kaip 135 tūkstančiai interneto vartotojų (http://www.checkfacebook.com/). Šio socialinio tinklo gerbėjų daugėja visame pasaulyje. Prieš metus „Facebook“ pralenkė ilgą laiką lyderiavusį kitą socialinį tinklą „MySpace“. Praeitą vasarą „MySpace“ buvo aplankę 117,6 milijonai unikalių lankytojų, kai tuo metu „Facebook“ šis skaičius siekė jau 132,1 milijoną vartotojų. Milijonais savo vartotojus skaičiuoja ir „YouTube“, kurio vartotojai kasdien įkelia daugiau kaip 80 tūkstančių vaizdo klipų. Lietuvoje savo nišą yra radę ir vietiniai socialiniai tinklai. Tačiau jie labiau orientuoti į atskiras vartotojų grupes, pvz., „Frype.lt“ įkūrėjai orientuojasi į žinomų veidų – muzikos, šou pasaulio žvaigždžių pritraukimą, „One.lt“ orientuotas į paauglius ir vyresnius jaunuolius. Žmonėms – bendravimas, institucijoms – nemokama viešųjų ryšių priemonė Socialinių tinklų plitimo fenomeną ir panaudojimo galimybes tiriantys žinovai skiria dvi pagrindines jų vartotojų grupes: pavienius žmones ir institucijas (įmones, organizacijas). Jokiai organizacijai nepriklausantys vartotojai socialinių ryšių portaluose susikuria antrą gyvenimą internete. Technologinės galimybės jiems leidžia bendrauti tik su grupe artimų pažįstamų nebijant, kad kokia nors asmeninio gyvenimo detalė nuklys į viešumą ir bus paskleista masinėse informavimo priemonėse. Todėl čia gali vykti net intymios diskusijos. Verslo įmonės, nevyriausybinės organizacijos ar valstybinės institucijos ir jas atstovaujantys asmenys į socialinius tinklus kraustosi turėdami kitokių tikslų, pvz., dėl nemokamos reklamos ar kitokios naudos. Į socialinius tinklus įžengę politikai ar oficialių institucijų atstovai juos taip pat dažniausiai išnaudoja ne asmeniniams tikslams, bet norėdami pasiekti plačią ar specifinę auditoriją. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose „Facebook“, „MySpace“ ir „Flickr“ prieš paskutiniuosius rinkimus įsikūrusio Europos Parlamento atstovai net neslėpė, kad taip siekia patraukti jaunus rinkėjus ir paskatinti juos ateiti balsuoti. Be to, tikimasi, kad bendravimas su europiečiais virtualioje erdvėje paskatins žmones labiau domėtis Europos Parlamento veikla, europarlamentarų darbu. Rinkiminei agitacijai Europos Parlamentas panaudojo ir kitą populiarų socialinį tinklą „YouTube“, ypač jo skiltį „EU Tube“. Joje buvo galima rasti vaizdo įrašų, susijusių su Europos Parlamento rinkimais. Atsižvelgus į mažą rinkėjų aktyvumą, galima spėti, kad toks Europos Parlamento žingsnis nebuvo itin sėkmingas. Tačiau tokia nesėkmė neatbaidė naujų institucijų įsilieti į socialinius tinklus. Gegužę socialiniuose tinkluose „Facebook“, „MySpace“ ir „Twitter“ savo profilį susikūrusi Lietuvos Vyriausybė viliasi taip nemokamai pasiekti naują auditoriją. „Tai bus daroma jai pažįstamoje erdvėje, todėl, tikėtina, labiau paskatins įsitraukti ir aktyviai dalyvauti diskusijose, komentuoti, balsuoti. Komunikacija virtualioje erdvėje suteikia didesnes galimybes pasiekti daugiau visuomenės grupių nei kiti komunikaciniai kanalai“, – pažymėjo Vyriausybės Komunikacijos departamento direktorius Laurynas Bučalis. Svarbu ir tai, kad toks bendravimas ir informacijos sklaida beveik nieko nekainuoja. Sunkmečiu tai itin aktualu ir verslui. Socialiniuose tinkluose vartotojų aktyvumas itin didelis ir tebeauga (tūkstančiai prisijungimų per dieną). Todėl ši terpė verslininkams ideali: čia galima pažinti savo vartotojus, pristatyti jiems naują produkciją, reklamuoti gaminius, taip pat megzti pažintis su potencialiais verslo partneriais. |
| < Ankstesnis | Kitas > |
|---|
