| Su Joninėm |
|
|
| 2009-06-24 | |
|
Šventes švenčia kiekvienas savaip
Tauta svaigo nuo "Lietuvos tūkstantmečio joninių" ir alkoholio. "Sena patranka-ne pabūklas, o sena merga-ne stebūklas" - visa gerkle plyšavo grojikas, primindamas visai nesenus kolchozo laikus. O tautiniais rūbais pasidabinusios moterys kupoliavo, pynė vainikus ir ruošėsi plukdyti juos Nerimi. Valstybine švente Joninės paskelbtos vos prie keletą metų, būtent privačių verslo kompanijų iniciatyva. Viena didžiausių Lietuvos alaus daryklų „Utenos alus“ ir TV3 inicijavo akciją „Laisvę Joninėms“. Prie jos buvo prisidėjęs ne vienas tautietis norintis turėti dar vieną šventinę nedarbo diena. Būtent šio verslo atstovai ir gauna daugiausia naudos iš laisvų Joninių. Ko gero nesurastumėte kitos tokios šventės per kurią būtų suvartojama tiek alaus. Tuo tarpu televizija visuomet švenčių metu siekia prikaustyti žiūrovą prie ekrano. Šioms Joninėms netgi nufilmuota speciali „Joninių žiedo pasaka“. Tad po truputi senosios Joninių tradicijos pakeičiamos naujomis. Nenuostabu, kad miestuose Joninių šventimas tapo masiniu renginiu, kuris sutraukia daug žmonių ir prekybininkų. Dabartinių Joninių nuolatiniu palydovu tampa alkoholis.
O gamta tuo tarpu nerimavo, matyt, netvėrė tokio pažeminimo ir absurdo spektaklio. Netrukus rūstūs debesys užtvindė visą dangų. Pliūptelėjo liūtis. Perkūnas barėsi lyg pašėlęs, svaidėsi žaibais lyg budindamas tautą iš sąstingio, o gal tiesiog norėdamas įkrėsti proto. O liūtis prausė ir prausė šiuos nepraustaburnius, nesusipratėlius, paklydėlius. Tai buvo nuostabus reginys, samplaika seno archaiško ir naujo, giliai įleidusio šaknis. Tai buvo tikras TAUTOS APVALYMAS VANDENIU IR UGNIMI. |
| < Пред. | След. > |
|---|
Turinys



