|
Geros sveikatos receptas - darbas, sportas, humoras
Reabilitologijos profesoriui Aleksandui Kriščiūnui neprireikė sau pritaikyti sveikatos sugrąžinimo žinių, nes jis per šešiasdešimt gyvenimo metų nė karto nėra sirgęs
“Nepatikėsite, kad savo gyvenime nesu suvartojęs nė vienos tabletės. Nei injekcijos, nei inhaliacijos - jokių vaistų”, - sako Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Aleksandras Kriščiūnas. Tačiau jis yra ištvėręs ne tik 90 laipsnių karštį, bet ir 110 laipsnių šaltį. Kas tai: žmogus ekstremalas?
Ne tik optimizmas
Beveik keturiasdešimt gyvenimo metų atidavęs reabilitacijai profesorius Aleksandras Kriščiūnas pats sau jos niekada netaikė. Taip yra todėl, kad profesorius nėra sirgęs. “Reabilitacija - tai kompleksas priemonių, taikomų nuo ūmių ligos dienų siekiant atgauti prarastas funkcijas, o nesant galimybių tai padaryti - jas kompensuoti ir padėti ligoniui prisitaikyti jį supančioje aplinkoje. Reabilitacijoje akcentuojama ne tai, ko ligonis negali padaryti, o tai, ką jis galės padaryti po reabilitacijos”, - paklaustas, kaip išsaugojo gerą sveikatą, suka kalbą apie ją praradusius Klinikos pacientus.
Profesorius nerimauja, kad dėl nepakankamo valstybinio finansavimo tęstiniam gydymui kol kas tik kas trečias Kauno medicinos universiteto klinikų pacientas nukreipiamas reabilitacijai. Tačiau Aleksandras Kriščiūnas - didelis optimistas: jis džiaugiasi, kad reabilitacija mūsų šalyje sparčiai populiarėja, kad ji daro stebuklus, kad jos bazė mūsų šalyje viena geriausių, lyginant su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis.
Gal optimizmas yra vaistas nuo visų ligų? “Ne, - atsako profesorius ir “išrašo” paprastą, bet stebuklingą receptą: - Fizinė aktyvacija ir antsvorio neturėjimas gelbsti nuo ligų”.
Nusistatymas prieš vaistus
Profesorius Aleksandras Kriščiūnas, kuriam Kauno medicinos universitetas ir jo Klinikos yra vienintelė darbovietė po pustrečių metų dėstytojavimo universitete, kas rytą keliasi dešimt minučių po penktos. Vieną valandą bėgioja stadione, kad ir koks oras būtų. Šiokiadieniais nubėga penkis, šventinėmis dienomis - aštuonis kilometrus. Tai matydamas rytais šunį tame pat stadione vedžiojantis kaimynas labai gaili profesoriaus. “Kam tu taip vargsti? Sustok, pašnekėsim, parūkysim”, - sako.
O profesorius yra dėkingas pirmajam savo plaukimo treneriui Šarūnui Jakševičiui, kuris išmokė ne tik šios sporto šakos paslapčių, bet ir sportinio režimo. “Jis net vasarą eina miegot devintą vakaro, yra nusistatęs prieš rūkymą, kortas ir alkoholį”, - sako Aleksandras Kriščiūnas, besilaikantis šių normų. Tiesa, jis eina miegot dešimtą vakaro, o šaukštelis Rygos balzamo į arbatos puodelį, profesoriaus nuomone, ne tik gydo nuo peršalimo ligų, bet ir tonizuoja, pakelia nuotaiką.
Peršalus nereikia griebtis vaistų. Aleksandras Kriščiūnas, tarsi nešiuolaikinis gydytojas būtų, apskritai prieš juos nusistatęs. “Aš kolegoms sakau: jei gali vaisto savo pacientui neskirt - jokiu būdu neskirk. Jei būtinai reikia - skirk vieną vaistą. Tai dar gerai. Jei skiri du - dar neblogai, jei tris - pagalvok apie savo kvalifikaciją, o jei nori skirti keturis - važiuok į specializaciją pasitobulinti”, - pusiau rimtai, pusiau juokais kalba profesorius, turėdamas omenyje žalojantį vaistų šalutinį poveikį ir jų tarpusavio sąveiką.
Juk Aleksandras Kriščiūnas - reabilitacijos profesorius, srities, kurioje gydoma ne vaistais, o judesiu, masažais, išorinio poveikio terapija.
Inteligentų rankos dirba tik valgant
Sakoma, kad judėjimas yra gyvenimas, sėdėjimas - egzistencija, gulėjimas - mirtis. Profesorius Aleksandras Kriščiūnas tomis dienomis, kai nebėgioja, eina į baseiną ir nesustodamas nuplaukia du kilometrus. Tai būna du kartus per savaitę, net ir tomis dienomis, kai tenka būti užsienio šalyse. “Jei komandiruotė būna ilgesnė nei dvi dienas, visuomet imu sportinį kostiumą”, - sako daug nuolat paskaitas, pranešimus užsienio šalyse skaitantis kaunietis. Turėdamas didelį mokslinio, pedagoginio, gydomojo, visuomeninio darbo šalies ir tarptautinėse organizacijose krūvį profesorius tvirtina, kad fizinė aktyvacija yra geriausias vaistas nuo nuovargio. Jam užplūdus, dauguma eina miegoti, o profesorius tam kategoriškai nepritaria. Sako, geriau vieną valandą pasivaikščioti nei gultis į lovą. Suomijoj, kur neseniai buvo, vyresnio amžiaus žmonės turi savo takus, kuriais nueina po 5-8 kilometrus bet kokiu oru. Svarbiausia, jie eina pasiramsčiuodami lazdom. Kodėl?
“Kai eini paprastai - dirba tik kojos, o kai su lazdom - ir viršutinė kūno dalis, krūtinės ląsta. Tai sustiprina kvėpavimą ir geriau išsivalo plaučiai, suaktyvėja širdies, kraujagyslių veikla, geriau dirba diafragma. Tai yra šių organų ligų profilaktika. Aš sakau, kad nesportuojančių inteligentų rankos dirba tik valgant, o krūtinės ląsta atrofuojasi ir apninka širdies bei kraujagyslių ligos, - aiškina nė karto nesirgęs, bet kasdien sportuojantis profesorius. - Aš labai laimingas, kad prieš penkiasdešimt metų pradėjau lankyti baseiną, žaisti vandensvydį”.
Visuomet buvo jauniausias
Aleksandras Kriščiūnas, kalbėdamas apie praeitį, kuri kupina turiningos veiklos ir patirties, pajunta, kad jis nebėra jaunas, nors fizinė savijauta prabėgusių metų nefiksuoja. Ji nesiderina su metų skaičiumi, kai turėtų būti kitaip. Profesorius įpratęs būti jauniausias. Šeimoj buvo jauniausias, šeštas vaikas. Šešerių metų pradėjo lankyti mokyklą, todėl joje iš klasės į klasę buvo jauniausias. Mediciną baigė su pagyrimu, todėl buvo paskirtas dirbti dėstytoju. Paskaitas skaitė studentams, tarp kurių buvo ir jaunesnių už dėstytoją.
Per dvejus su puse metų vietoj trejų baigė aspirantūrą ir buvo jauniausias, apsigynęs kandidatinę disertaciją. Būdamas keturiasdešimties jau gavo mokslų daktaro laipsnį ir profesoriaus vardą. Iki šiol Aleksandras Kriščiūnas yra vienintelis Lietuvoje reabilitologijos profesorius. Užtai dabar, kai kas nors paprašo pasidalyti atsiminimais, profesorius sutrinka: jis - nebe jauniausias.
Paveldėtas intelektas
Galbūt aštrų protą, dvasinę ir fizinę ištvermę lemia genai, o ne rytinė mankšta? Aleksandro Kriščiūno senelis buvo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, tėvas - Lietuvos vyriausiasis hidrologas, baigęs du universitetus. Beje, Aleksandras Kriščiūnas net dešimt metų buvo Lietuvos vyriausiuoju reabilitologu.
“Genai sveikatą lemia 40 procentų. Paveldimas ne tik charakteris, bet ir ligos: hipertonija, išeminė širdies liga, diabetas bei kai kurios kitos. Žinant, kuo sirgo tėvai, sveiku gyvenimo būdu galima jas koreguoti, atitolinti. Arba, priešingai, paspartinti. Labai greit galima save susideginti.
Gyvenimo problemas profesorius pataria švelninti humoru, filosofiniu požiūriu į visa, kas mus supa. Be veiklos, kiekvienam žmogui yra būtinas bendravimas. “Gyvenimas per trumpas, kad skirčiau dėmesio tam, kas man nepatinka”, - sako Aleksandras Kriščiūnas, pasirinkdamas žmones, su kuriais jam gera bendrauti, bet neignoruodamas kitaip manančiųjų.
Profesorius neignoruoja ir gerų pietų, kuriuos paprastai valgo vietoj vakarienės, po darbo. “Mano pusryčiai menki: puodelis arbatos ir kas nors užkąsti. Pietums darbe - kas papuola po ranka. Užtai vakarienei valgau viską. Stengiuosi daug gerti, dažniausiai - mineralinio vandens. Pirmenybę teikiu daržovėms, bet nesu vegetaras. Dietų niekada nesilaikiau, o antsvorį, matyt, sudeginu sportuodamas. Tiesa, jau kokių 30 metų burnoje neturėjau šokolado, o kai vaišėse pateikiami saldumynai, aš sakau, kad balius - baigtas”, - tokios Aleksandro Kriščiūno nuostatos.
Įveikė šalčio stresą
Gal todėl jam nereikia ne tik reabilitacijos, bet ir vaistų? Profesorius, išbandęs šilumą ir šaltį 100 laipsnių skalėje, sako, kad šaltis... gydo. Neseniai būdamas Vokietijoje, Badene, Aleksandras Kriščiūnas tris minutes praleido 110 laipsnių šaltyje. Beveik nuogas, tik su glaudėmis, pirštinėmis ir kojinėmis. “Dar turi būti uždengtos ausys”, - papildo profesorius.
Badeno sveikatingumo ir reabilitacijos centre yra šalčio kamera. Į ją įeinama palaipsniui. Pirmame kambaryje, į kurį patenkama iš normalios temperatūros, yra 10 laipsnių šalčio. Čia praleidžiama 10 sekundžių. Antrame kambaryje tenka išbūti 20 sekundžių 60 laipsnių šaltyje. Trečiasis kambarys - 110 laipsnių šalčio. Tris minutes jame ištveria patys drąsiausieji ir sveikiausieji. Sušalusiems arba supanikavusiems nuo šalčio streso yra avarinis išėjimas, kuriuo ne vienas pasinaudoja.
“Kameroje tas tris minutes judama pagal muziką, kitaip būtų šalta. Įeinant mano odos temperatūra buvo 35 laipsniai šilumos, išeinant - 6”, - pasakoja profesorius, po šios procedūros pajutęs pasididžiavimą savimi.
Tačiau ne vien ekstremalių pojūčių mėgėjams tokios kameros skirtos. Beje, jų jau yra ir Estijoje. Šalčio terapija gydomas skausmas, pervargimas, depresija. Per kelias procedūras šaltis užblokuoja skausmą, sugrąžina dvasinę pusiausvyrą. Šios procedūros neleistinos sergantiems akmenlige, stenokardija, hipertenzija. Gydymo kursas - nuo 3 iki 5 procedūrų vieną kartą per metus. Vienos procedūros kaina Badeno sveikatingumo ir reabilitacijos centre - 15 eurų.
Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Aleksandras Kriščiūnas, mokantis saugoti sveikatą ir niekada nesirgęs, labai gerai supranta sergančiuosius ir tuos, kurie visiškai pasveikti nebegali. Profesorius pasiryžęs visomis išgalėmis siekti, kad reabilitacija mūsų šalyje išsikovotų jai deramą vietą, o žmonėms padėtų sugrįžti į visavertį gyvenimą.
Marijana JASAITIENĖ, Kauno diena
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
