|
Lietuva iškilmingai sutiko Nyderlandų Karalienę Beatričę
Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkiene Prezidento rūmų kieme iškilmingai sutiko su trijų dienų valstybiniu vizitu į Lietuvą atvykusią Nyderlandų Karalienę Beatričę (Beatrix).
Prie įvažiavimo į Prezidento rūmų kiemą Karalienės kortežą pasveikino istorine viduramžių Lietuvos kariuomenės uniforma apsirengę Garbės sargybos kuopos kariai.
Karalienę Beatričę, Prezidentą V. Adamkų ir ponią Almą Adamkienę iškilmingomis fanfaromis sutiko Garbės sargybos orkestras, atlikęs Nyderlandų himną ir Lietuvos Tautinę giesmę. Pasveikinusi Garbės sargybos kuopos rikiuotę, Nyderlandų monarchė pasisveikino su Lietuvos Seimo ir Vyriausybės nariais, valstybės institucijų atstovais, mūsų šalyje reziduojančio diplomatinio korpuso nariais.
Prezidento rūmuose įvyko Nyderlandų Karalienė Beatričė ir Prezidentas V.Adamkus su ponia Alma Adamkiene kalbėjosi apie bendradarbiavimo tarp valstybių.
„Lietuvai didelė garbė priimti tokią aukštą viešnią, Jos Didenybę Beatričę, - sakė Prezidentas V.Adamkus. – Tikiu, kad Nyderlandų Karalienės vizitas pasitarnaus dar didesniam kultūrų suartėjimui, jų turtų pažinimui“.
Valstybės vadovas pristatė Nyderlandų Karalienei Lietuvos ir Baltijos šalių aktualijas, mūsų šalies santykius su kaimyninėmis šalimis. Prezidentas V. Adamkus įteikė Karalienei Beatričei aukščiausią Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimą – Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine. Vytauto Didžiojo ordinas skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių vadovams bei piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.
Karalienė Beatričė apdovanojo Lietuvos vadovą Liūto ordino didžiuoju kryžiumi, o poniai Almai Adamkienei įteikė Karūnos ordiną.
Lietuvos Prezidentas įteikė Nyderlandų Karalienei dovaną – mažosios plastikos kūrinį „Tiltai“, sukurtą iš sidabro, gintaro ir granito (aut. Rūta Ničajienė).
Iš Prezidento rūmų Nyderlandų Karalienė Beatričė išvyko į Antakalnio kapines, kur pagerbė už Lietuvos laisvę kritusių mūsų šalies piliečių atminimą.
Vėliau Prezidento V.Adamkaus lydima Nyderlandų Karalienė lankėsi Vilniaus dailės akademijoje. Vakare Lietuvos vadovas ir pirmoji ponia Jos Didenybės garbei surengs iškilmingą vakarienę. Po vakarienės Prezidento rūmų kieme viešnią planuojama supažindinti su Joninių šventės papročiais, parodyti lietuvių liaudies dainas ir šokius.
Antrąją vizito dieną, Karalienė Beatričė Vilniaus universiteto bibliotekoje su studentais kalbėsis apie Lietuvos ateitį Europos Sąjungoje. Jos Didenybė taip pat dalyvaus diskusijoje su Lietuvos ekonomikos ekspertais apie pokyčius šalies ekonomikoje, Lietuvai tapus ES nare.
Karalienė Beatričė apžiūrės Vilniaus senamiestį, susitiks su Lietuvoje gyvenančių olandų bendruomenės nariais. Jos Didenybė lankysis Trakuose, apžiūrės Trakų pilį. Pilyje Karalienei Beatričei socialinės srities specialistai pristatys socialinių tinklų veiklą Lietuvoje.
Vakare Prezidentą V. Adamkų ir p. A. Adamkienę bei kitus garbingus svečius Nyderlandų Karalienė pakvies į kvarteto Loeki Stardust koncertą ir priėmimą Nacionalinėje filharmonijoje.
Karalienė Beatričė Kaunė lankė įmonę Elinta, kuri, be kitų produktų, kuria ir erdvinius lazerinius skenerius bei intelektualiąsias kompiuterines sistemas, apžiūrės Japonijos diplomato Ch. Sugiharos namus. Japonijos diplomatas 1940 m. birželį kartu su Nyderlandų garbės konsulu Janu Zwartendijku tūkstančiams žydų išdavė vizas ir taip jiems padėjo pasitraukti karo paliesto regiono.
Nyderlandų Karalienės valstybinis vizitas baigsis kvarteto Loeki Stardust meistriškumo pamoka Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje su moksleiviais.
Karalienė Beatričė išvyksta iš Kauno į tėvynę.
Karalienės Beatričės visas vardas Beatrix Wilhelmina Armgard (g. 1938m.). Nuo 1948 m. buvusi karaliene Vilhelmina atsisakė sosto dukters Julianos labui, o karalienė Juliana 1980 m. atsisakė sosto dukters Beatrisės (Beatrix) labui. Karalienė turi tris sūnūs: kronprincas Willem-Alexander (g. 1967m.), Jonan Friso (g. 1968 m.), Constantijn Christof (g. 1969 m.) ir aštuonis anūkus.
Karalienė Beatričė gyvena Hagoje. Apklausos reitingai liudija apie karalienės Beatričės populiarumą - tarp 2, 3, 4 vieta. Karalienė Beatrix mėgsta meną, skulptūrą, tapybą, baletą, muziką ir aktyvų sportą jodinėjtmą, plaukiojtima burlaiviu, tenisą ir slidinėjimą kalnuose.
O pagarbiausia asmeninė šventė yra Karalienės gimtadienis balandžio 30-ąją. Iš tiesų karalienė Beatrix gimė sausio 31-ąją (g. 1938 m.), tačiau parodydama pagarbą savo motinai savo gimtadienį švnčia per savo motinos gimtadienio dieną.
Karalienės gimtadienis yra didelė šventė visai šaliai - tą dieną oranžine spalva pasipuošę žmonės viešai švenčia.
Oficialiai skelbiama, kad karalienės Beatrix turtas yra vertinamas 2,5 mlrd. JAV dolerių, nemažą pinigų dalį sudaro bankų ir naftos kompanijų akcijos. Tačiau iš tiesų nėra žinomas tikslus karalienės turtų skaičius.
Olandija arba Nyderlandai
Nyderlandai yra žemumų kraštas prie Šiaurės jūros; sausumos siena su Vokietija ir Belgija; kranto linijos ilgis apie 1100 km, ilgis iš šiaurės į pietus 360 km, plotis iš vakarų į rytus 260 km; priskiriama Vakarų Europai.
Plotas - 41863 kv.km (su vidaus vandenimis), 33943 kv.km (tik sausumos plotas); žemiau jūros lygio yra 27, nuo O iki 1 m aukščio virš jūros lygmens - 8, 50 m aukščio - 2% šalies teritorijos. Vid. šalies aukštis 10m virš jūros lygmens; polderiai ir derlingi upių slėniai sudaro didžiają dalį, kalvotos moreninės lygumos - rytuose, Limburgo aukštuma - pietryčiuose. Iki 60 m aukščio kopų ir pylimų sistema - vakarinėje pakrantėje ir Vakarų Fryzų salose. Vedų jūra (Waddenzee) tarp Vakarų Fryzų salų ir šiaurinės pakrantės. Didžiausios salos km2: Tekselis (Texel) - 190, Terschelingas (Terschelling) - 96, Amelandas - 57. Pievos ir ganyklos užima 33, dirbamoji žemė 22, vidaus vandenys 19, miškai 8, sodai ir daržai (bei šiltnamiai) 6% šalies teritorijos.
Klimatas Atlanto jūrinis su šiltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dažni rūkai, iki 300 apsiniaukusių dienų ir apie 130 lietingų dienų per metus. Stiprūs vakarų vėjai (jais varomi vėjo malūnai), vidutinis santykinis oro drėgnumas Amsterdame 86%, vidutinė oro temperatūra sausį ir liepą °C (kritulių kiekis mm): Amsterdamas +2,5 ir +16,5 (850), Roterdamas +2,5 ir +16,5 (800).
Istorija mena
Germaniškųjų fryzų ir batavų genčių gyvenama dabartinės Olandijos sritis ligi Reino buvo I a. pr. Kr. okupuota Romos Julijaus Cezario ir Augusto, o nuo III a. kolonizuota žemutiniųjų frankų. IX a. suskilus Karolingų imperijai, beveik ji visa atiteko šventosios Romos Imperijos Lotarui I ir patapo Lotaringijos karalija. Pabuvusi neilgai rytinių frankų, o po jų vakarinių frankų priklausomybėj, atiteko X a. Žemutinei Lotaringijai. IX-X a. normanai bandė čia įsigalėti, bet buvo atmušti vietos didžiūnų, kurie ilgainiui įgijo vis daugiau galios ir pasidarė savarankiški feodalai. Iš jų žymiausi buvo Brabanto, Gelderso, Holandijos kunigaikščiai.
Pažymėtinas XIII a. susidarymas stipraus turtingųjų miestelėnų sluoksnio, kuris pradėjo veržti iš feodalų ir politinę galią. XIV-XV a. Olandijos teritorija buvo Burgundijos, o XVI a. perėjo į Habshurgų dinastijos ispaniškąją šaką. Protestantizmo kilimo metu pietinė dalis pasiliko katalikiška, o šiaurinė — protestantiška. Iš pirmosios kilo Belgija, o iš antrosios — Olandija. Protestantai ir ypač kalvinistai priešinosi katalikų valdovams, organizavo dažnus sukilimus. Ypač neramus buvo 1568-1648m. laikotarpis Nyderlanduose (taip anuomet buvo vadinama dabartinės Belgijos ir Olandijos sritis), kur daugiausia savo akcija prieš Habsburgus pasižymėjo Vilhelmas Oranietis, o 1581m. olandų provincijos paskelbė savo nepriklausomybę.
1585m. sukilėliams atėjo į pagalbą Anglija, kuri, sunaikinusi 1588m. ispanų karo laivyną, privertė Ispaniją priimti 12 metų (1609-1621m.) paliaubas, kurių metu olandai gavo faktišką nepriklausomybę. Nors paliauboms pasibaigus ispanai dar per 30 metų nesėkmingai bandė pavergti olandus, tačiau 1648m. turėjo pasirašyti Vestfalijos taikos sutartį, pripažįstančią Olandiją respublika. Pažymėtina, kad tas laikotarpis (XVII a. pirmoji pusė), kuriame olandai kovojo dėl savo tautinės laisvės ir valstybinės nepriklausomybės, įėjo į jos istoriją kaip didelių jų komercinių laimėjimų, kolonijinės ekspansijos, o meno, mokslo ir literatūros istorijoje žinomas "aukso amžiaus" vardu. Anuo metu gyveno Rembrantas, Grotius, Spinoza, Decartas ir kt.. XVII a. viduryje Olandija jau buvo stipriausia iš visų Europos valstybių jūrinėje prekyboje, o Amsterdamas buvo tapęs kontinento finansiniu centru. Tuo metu Olandija įsigijo Javą, Sumatrą ir kitas Malajų salas, iš Ceilono ir Malakos išvijo portugalus, P. Amerikoje užėmė Surinamą, V. Indijoje - Curacao, įkūrė Naujajį Amsterdamą (Naujorką) ir rungėsi dėl kolonijų Brazilijoje. Tačiau tokia savo globaline ekspansija ji neišvengiamai turėjo susikirsti su kita tų pačių polėkių valstybe — Anglija, kuriai turėjo užleisti Naująjį Amsterdamą.
Paskui įsivėlusi į karus su Anglija ir Prancūzija, o vėliau kaip Anglijos sąjungininkė prieš Prancūziją, Olandija pradėjo netekti savo tiek pasaulinės komercinės, tiek politinės - militarinės pirmaujančios pozicijos ir atsidūrė Anglijos galybės šešėlyje. Didžiosios prancūzų revoliucijos metu Prancūzija nurungė Olandiją ir jos vietoje 1795m. įkūrė savo satelitinę Batavijos respubliką, išsilaikiusią iki 1806m., kai ją Napoleonas pavertė Olandijos karalyste, o 1810m. prijungė prie Prancūzijos imperijos. Jos nepriklausomybė buvo atstatyta 1815m. Vienos kongrese, kai prie Olandijos buvo prijungti austriškieji Nyderlandai (dabartinė Belgija), o vėliau dar padidinta personaline unija su Liuksemburgu. Jos karalius Vilhelmas I nepajėgė nuraminti nepriklausomybės siekiančių belgų, ir 1830m. prasidėjo visuotinė revoliucija (vadovaujama katalikų klero drauge su liberalais), kuri 1831m. pasibaigė Belgijos emancipacija. I pasaulinio karo metu Olandija išsilaikė neutrali, bet nukentėjo ūkiškai.
Nors II pasaulinio karo pradžioje deklaravo savo neutralumą, bet 1940 gegužės 10d. užpuolama Vokietijos ir, priešo aviacijai sunaikinus Rotterdamo senamiestį bei padarius kitur didelių nuostolių, prisiėmė okupaciją, iš kurios išlaisvinama 1945m. pavasarį.
1945-1949m. - kolonijinis karas Indonezijoje; 1991m. - Mastrichto sutartis.
Politika
Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO - 1945 m., Europos Taryba - 1949 m., NATO - 1949 m., Europos Sąjunga - 1957 m., Beneliuksas - 1958 m.. Padengia 1,5 % JTO biudžeto išlaidų, Tarptautinio teismo būstinė - Hagoje. Galioja parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija, veikia 1983m. (paskelbta 1814m., reviduota 1983m.) Konstitucija. Valstybės vadovas - monarchas (nuo 1980m. karalienė Beatrisė - Beatrix), dviejų rūmų parlamentas (Generaliniai luomai - Staten-Generaal): Antrieji rūmai su 150 deputatų, renkamų ketveriems metams, turi įstatymdavystės iniciatyvos teisę ir Pirmieji rūmai, su 75 deputatais, renkamų šešeriems metams, kas tris metus pusė sudėties atnaujinama.
Vyriausybė - koalicinė, sudaryta iš Darbo, Liberalų ir Demokratai-66 partijos. 1982-1994m. ministro pirmininko pareigas užima Rudolfas Liubersas - Ruud Lubbers; nuo 1994 liepos mėn. - Vimas Kokas - Wim Kok (Darbo partijos lyderis).
Svarbiausios politinės partijos (vietų skaičius Antruosiuose rūmuose, 1994m. gegužės mėn. rinkimų duomenimis): Darbo partija (37), Krikščionių Demokratai (34), Liaudies partija už laisvę ir demokratiją (31), Liberalai ir Demokratai-66 (24) , Kairieji Liberalai ir Pensininkų partija (6), „Žalieji kairieji" (5), Centro demokratai (3), Politinė reformatorių federacija (3), Valstybinė reformatų partija (2), Politinė reformatų sąjunga (2), Socialistų partija (2).
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
