|
Respublikos parapsichologų sąjungos konferencija
Šeštadienį, rugsėjo 5 d. Kaune netradicinės medicinos medikai, chiromantai, astrologai, Reiki mokytojai, būrėjai, bioenergetikai, biolokacijos ir kt. specialistai, taip pat ezoterinės literatūros ir kitų reikmenų pardavėjus ir ezoterikos gerbėjai susirinko į Respublikos parapsichologų sąjungos konferenciją.
Atidarydamas konferenciją Respublikos parapsichologų sąjungos prezidentas Algirdas Grigas kvietė norinčius įgyti žinių, bei pakelti savo sąmonės lygį bei profesinį meistriškumą parapsichologijos srityje aktyviai dalyvauti sąjungos veikloje, renginiuose, mokymuose. Ji sakė, kad mums visiems iškyla daug klausimų į kuriuos mes ieškome atsakymų. Gautos žinios, informacija mūsų mokymo centre padeda pažinti save, šalia esančius bei aplinkinį pasaulį. Tobulėdamas žmogus atskleidžia savo sugebėjimus, galias, tiek fiziniame, tiek dvasiniame plane. Kartu mokysimės įsisavinti gautą teorinę bei praktinę informaciją, kartu mokysimės harmoningai, sėkmingai, palengva atskleisti subtiliuosius asmenybės gebėjimus. Mokysimės pažinti save ir savo savirealizacijos esmę.
Algirdas Grigas supažindino su Respublikos parapsichologų sąjunga, kuri kaip matyti iš pavadinimo, neatstovauja kokiai nors religijai. Mes siekiame suburti bendraminčius, suformuoti palankią erdvę tiems, kurie ieško dvasinio tobulėjimo kelio.
Mūsų mokymo centre vyksta paskaitos, dvasinio ugdymo seminarai, susitikimai su įdomiais žmonėmis, konferencijos, pažintinės kelionės gamtoje - žiemos, pavasario, vasaros ir rudens stovyklos.
Mūsų tikslas - išmokyti žmogų žengti savarankaus tobulėjimo keliu, savarankiai sąmoningai, harmoningai formuoti bei išlaikyti ryšį su savo aukštesniuoju Aš, Kūrėju, Dvasiniu vadovu bei Mokytojais. Išmokyti žmogų suvaldyti bei kontroliuoti savo emocijas, mintis, žodžius ir nukreipti pozityvios pasaulėžiūros, harmoningos, ramios gyvensenos formavimo link.
Respublikos parapsichologų sąjungos konferencijoje išsamius pranešimus skaitė Lietuvo gerai žinomas Sergejus Azanovas, natūraliosios medicinos gydytoja iš Mažeikių Genutė Jokubauskienė, Eglė Glesčinskienė, Jurgis Purlys, Benjaminas Zavurskis, Vida Dapkuvienė, Leopoldas Malinauskas, Jaroslavas Nekrašas, Algirdas Jakubėnas, Rita Namikienė.
Drauge konferencijoje buvo pasidalinta įspūdžiais iš vasarą Šventojoje vykusios stovyklos. Liko šilti žodžiai: “Esu dėkinga už šią stovyklą. Patyriau daug nuostabių akimirkų. Širdyje atradau meilę aplinkai, mūsų Žemelei, Ugnelei, Dangui, Vandenėliui. Kaip nuostabu, kai pradedi jausti vedimą, jausti savo Mokytojus, jausti savo globėjus, angelus, kai širdyje jauti Tvėrėją. Didžiulis dėkingumas už palaikymą ir už tai, ko galbūt dar nesuvokėm.
Daug ką gavome šioje stovykloje, per bendravimą su tokiais pat žmonėmis, kurie kaip ir aš pradeda atbusti iš užmaršties miego ir siekia pažinti save tokius, kokie jie yra, nori jausti Tvėrėją ir jo skleidžiamą šviesą ir meilę, mokosi dalyti šią meilę visiems. AČIŪ už kantrybę su mumis, už jūsų stiprybę, meilę ir mokymą. Rita,Kaunas”
“Algirdas ant Alkos kalno suteikė mums galimybę tarti šventus maldos žodžius drauge, tuo sujungdamas visų jausmus – neišpasakytai malonus jausmas. Prie Šventosios upės, maudynės naktyje... lyg nuostabus sapnas, kuris išliks ilgam prisiminimuose. Jis mokė mus, davė pamokymus ir nurodymus, ką ir kaip reikia daryti, vis ragindamas pasitikėti savimi. Nuostabi Joninių naktis!
O dangaus žibintų paleidimas su mūsų sugalvotais norais, dar dabar juos matau kylančius ir vis ausyse skamba mokytojo Algirdo žodžiai: noras turi būti neegoistinis... Mokytojas Sergėjus visiems kuriems tik reikėjo padėjo uždegti žibintus ir ne tik uždegti, bet ir pakilti jiems į nakties padangę. Mūsų žibintai kaip žvaigždutės skriejo virš jūros – nuostabu.
Dar šokinėjimas per Joninių laužą... jaučiausi lyg vaikas, lengva, linksma, švari, suvokusi visą tai... nubraukiau džiaugsmo ašarą...
Dėkoju visiems, kas suruošė tokią nuostabią stovyklą. Rūta, Šiauliai”
Ką mums davė Jūsų mokymas? Į šį klausimą galima atsakyti įvairiai, giliomis frazėmis, išmąstytomis ir prajaustomis. Šį kartą norėčiau atsakyti paprastai, žmogiškai.
Esu moteris, mama, žmona ir begalės kitų vaidmenų. Bet ypač šeimoje anksčiau jutau nerimą dėl ateities. Buvau jautri, nervinga asmenybe ir tai sunkino gyvenimą ne tik man pačiai, bet ir mano artimiesiems. Galvodavau, kas manęs laukia po dešimties metų? Manau, tai galėjo būti vaistų krūvos (kaip mažų mažiausiai) ar psichiatrų pagalba, pas kuriuos jau planuodavau eiti. Po įvairių mano išsišokimų, viduje grauždavausi ir galvoje skambėdavo frazė: “Bet juk tai ne aš”. Tik pradėjus irti šeimai, partnerystei, susimąsčiau apie save, savo evoliuciją. Būtent mokymas padėjo susiorientuoti ir pažinti save tokią, kokia esu, sąmoningai atrasti savyje pasenusias ar svetimas programas ir jas atmesti. Kaip yra nuostabu, kai žinai, kaip atrasti vidinę ramybę ir harmoniją, kaip gera ir ramu, kai gauni atsakymą į klausimą, kuris kankino ne vienerius metus: “Kokia prasmė mirti ir vėl gimti ir vėl viską pradėti iš naujo, ir vėl išeiti? Irena. Panevėžys”
|