|
Patikros sistema turguje
Naujosios Prekybos žemės ūkio ir maisto produktais turgavietėse taisyklės, įsigaliojusios š.m. liepos 1 d., visiems prekeiviams užtikrina vienodas prekybos sąlygas, tačiau vis tiek sulaukiama prieštaringų nuomonių.
Turgaus prekeiviai tvirtina jaučiantys per didelį kontroliuojančių institucijų dėmesį, o išskirtinai lietuviška produkcija prekiaujantys ūkininkai reikalauja didesnių baudų už melagingai nurodytą produkcijos kilmės šalį. Šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susirinkę smulkieji verslininkai, ūkininkai ir turgaus veiklą kontroliuojančių institucijų atstovai nagrinėjo kylančias problemas ir tarėsi, kaip galima būtų tobulinti taisyklių įgyvendinimą.
Žemdirbiai norėtų dalyvauti patikrose
Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, ūkininkai yra nepatenkinti žemės ūkio produkcijos prekybos turguje kontrole ir norėtų, kad Žemės ūkio ministerija atkreiptų dėmesį į veiksnius, padėsiančius kontrolę tobulinti.
Pasak ūkininkų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai dirba nuo 8 iki 17 val., todėl, ūkininkų teigimu, jie negali skirti nuobaudų ne darbo metu, o tuo naudojasi nelegalūs prekybininkai – didmenininkai, kurie dideliais kiekiais veža žemės ūkio produkciją iš užsienio ir dažniausiai prekiauja labai anksti ryte.
Ūkininkams apmaudžiausia, kad įvežama žemės ūkio produkcija turgavietėse pavirsta lietuviška. Jie norėtų, kad produkto kilmės šalis prekybos vietoje būtų nurodyta ne mažesnėmis raidėmis negu kaina. „Už prekių įsigijimo dokumentų neturėjimą skiriama 20 Lt bauda yra niekinė - ji turėtų būti daug didesnė“, - būtinybe didinti baudas prekiaujantiems importine produkcija neabejojo J.Talmantas.
Ūkininkų sąjunga pritarė Žemės ūkio rūmų iniciatyvai, kad, atliekant patikras, kartu su Valstybine augalų apsaugos tarnyba (VAAT) ir VMVT dalyvautų ir žemdirbių patvirtinti ekspertai iš žemdirbiškų organizacijų. „Atlikus keletą tokių patikrų, vaizdas būtų aiškesnis“, - teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas. „Jeigu bent viena neatitinkanti reikalavimų siunta būtų sunaikinta kiekviename didesniame turguje, efektas būtų greitas“, - svarstė J.Talmantas.
Susitikimo dalyviai neabejojo, kad PVM turi didžiulę įtaką prekybai įvežama produkcija. „Perpardavinėtojai į mūsų ūkius neužsuka, nes čia jiems per siauras asortimentas. Lietuvos augintojai traukiasi iš turgaviečių, apgailestaudami, kad su turimomis 3-4 rūšių daržovėmis negali konkuruoti su prekiaujančiais 10-12 rūšių“, - kalbėjo Lietuvos daržovių ir vaisių augintojų asociacijos pirmininkė Sofija Cironkienė. Ji laikėsi nuomonės, kad kol turgavietėse nebus kasos aparatų, nevyks apskaita, tol nebus įmanoma žinoti tikslių pardavimo kiekių.
Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas buvo įsitikinęs, kad jei negalėsime užtikrinti prekių atsekamumo, jokie mokesčiai neapsaugos. „Dirbant sąžiningai, bet kokia apskaita yra sveikintinas dalykas. Jeigu yra abejonių dėl produkto atsekamumo, visa produkcijos partija turi būti išimama iš realizavimo ir tikrinama jos kilmė, sudėtis. Mūsų prioritetas - visuomenės sveikata, maisto sauga, tuo labai susirūpinęs ir žemės ūkio ministras“, - pabrėžė A.Macijauskas.
Lietuvoje daugėja mobiliųjų turgelių
Šiandien ūkininkams sudarytos sąlygos savo užaugintą produkciją parduoti tiesiogiai vartotojams, todėl mobiliųjų ūkininkų turgelių daugėja visoje Lietuvoje. Pasak žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktoriaus Mindaugo Maciulevičiaus, šie turgeliai nėra kokia nors „iš viršaus“ nuleista iniciatyva, o pačių susiorganizavusių ūkininkų noru atsirandanti prekybos vieta, kurioje prekiauja tik ūkininkai. Įstoję į kooperatyvą, ūkininkai įsipareigoja prekiauti tik savo pagaminta produkcija, už kurią visiškai atsako. „Mes aktyviai bendradarbiaujame su VMVT, nes mums labai svarbi maisto sauga. Tikrai neturime kažkokio ypatingo statuso ir patikrinimų sulaukiame taip pat kaip ir kiti“, – tvirtino M.Maciulevičius, pabrėžęs, kad šiuo metu kooperatyvo narių produkcija pradedama ženklinti specialiu ženklu.
„Džiugu, kad mobiliųjų turgelių judėjimas Lietuvoje plečiasi, sieksime, kad jie būtų kiekviename mieste. Nėra tikslo, kad turgeliuose visko būtų daug, svarbiausia - kokybiška lietuviška produkcija“, - įsitikinęs viceministras A.Macijauskas.
Piktinosi dažna kontrole
Susitikime dalyvavę smulkiųjų verslininkų ir turgaviečių atstovai netryško entuziazmu dėl turguje vykdomų patikrų. „Kai iš turgaviečių nebeišeina tikrintojai, tai darosi nenormalu“, - administracine našta, trukdančia prekeivių darbui, piktinosi Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė. Ji atkreipė dėmesį į dar vieną problemą - viešai skelbiant apie tikrinimo akcijas ir taip menkinant turgaviečių įvaizdį, pažeidžiamos konkurencijos sąlygos. Jai pritarė ir Lietuvos prekyviečių ir turgaviečių asociacijos pirmininkė Aldona Janavičienė, pabrėžusi, kad reikia ne kenkti, o padėti išgyventi smulkiam verslui, kuriame dirbantys žmonės kabinasi į gyvenimą.
Tikrintojai nerengia akcijų
Valstybinės augalų apsaugos tarnybos inspektoriai per pirmą šių metų pusmetį turguose atliko netgi šiek tiek mažiau patikrų, negu pernai per tą patį laikotarpį. Pasak VAAT viršininko Edmundo Morkevičiaus, atliekant šias patikras, pastebėta, kad ne visi vienodai vykdo nustatytus reikalavimus. Pavyzdžiui, šiemet tikrinant prekybą bulvėmis buvo nustatyta, kad ūkininkai reikalavimus pažeidė 2,6 karto mažiau negu kiti prekiautojai. „Mūsų tikrintojai dirba nuolat, tai nėra kažkokios akcijos. Mes tiesiog siekiame, kad būtų įvykdyta tai, kas reikalaujama pagal teisės aktus. Žinoma, prekiaujant vaisiais ir daržovėmis yra sezoniškumo faktorius, bet tai nėra akcijos, tarkime, birželį tikrinti prekiautojus braškėmis“, – paaiškino E.Morkevičius, pritariantis, kad baudos turėtų būti didesnės, nes tai atgrasintų dar kartą pažeisti reikalavimus.
Kaip atliekama produkcijos patikra, detaliai aiškino ir VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška, pripažinęs, kad šiemet, užplūdus produkcijai iš Lenkijos, skundų dėl netinkamo ženklinimo buvo daugiau ir kontrolieriai turguose iš tiesų lankėsi dažniau.
„Apibendrinus išsakytas mintis matosi, kad griežtinti prekybos taisyklių nėra poreikio, bet tobulinti jų įgyvendinimą reikia ir tą mes darysime“, – padėtį charakterizavo viceministras A.Macijauskas.
|