|
 Vaikų sveikata – suaugusiųjų rankose
Rugsėjis. Poliklinikose – vaikų sveikatos tikrinimo vajus, namuose – vaikų ir tėvų nerimas. Rūpesčiai dėl batelių, sąsiuvinių ar kitų reikmenų neretai užgožia kitus svarbius dalykus– vaikų regėjimo sutrikimus, ydingą laikyseną ar virškinamosios sistemos ligas.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Šeimos sveikatos skyriaus vyriausiosios specialistės Valerijos Mildos Tabarienės, šiuo metu labiausiai nerimą kelia vaikų regėjimo sutrikimai, ydinga laikysena ir virškinamosios sistemos ligos (stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligos). Daugėja nutukusių vaikų. Neteisingi kasdieniai vaikų įgūdžiai ir žalingi įpročiai namuose, vėliau – ugdymo įstaigose bei namuose tiesiogiai skatina minėtus vaikų sveikatos sutrikimus.
Vaikų savisaugos įgūdžių nebuvimas arba jų neugdymas lemia ir palyginti didelį vaikų traumatizmą. PSO duomenimis, Lietuvoje 0–19 metų vaikų mirtingumo dėl transporto įvykių (2000-2003 m.) rodiklis 100 tūkst. šalies gyventojų yra 10,06. ES vidurkis – 6,3 (mažiausias rodiklis – Švedijos (3,32 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir Olandijos (3,95)).
Mokymų tyrimų ir vystymo centro atlikto tyrimo duomenimis, dėl išorinių mirties priežasčių 2001–2006 m. netekome 1127 vaikų iki 17 metų amžiaus. 38 proc. mirčių – dėl transporto įvykių, atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis – 5 proc., žūtys gaisruose – 3,6 proc.
Pasak Vaikų ir jaunimo labdaros ir paramos fondo prezidentės Angelės Pabricaitės, dėl būsimosios sveikos kartos yra liūdna, esamą situaciją galima vadinti kritine. Pavyzdžiui, Kauno apskrityje vaikų iki 14 metų per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo nuo 21,1 iki 16,3 proc. visos populiacijos.
Saugoti ir mokyti
Kodėl vis dėlto tiek daug vaikų Lietuvoje miršta dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų? Pasak A.Pabricaitės, pirmiausia – šalies žmonių kultūra ir, kaip to pasekmė, – dvasinė ir fizinė sveikata, vaiko sveikatos bei gyvybės saugojimas: „Būtinas išskirtinis dėmesys vaikams. Tyrimai rodo, kad vaikai turi silpnai išvystytą savisaugos instinktą, o nelavinant, nemokant, šis instinktas tarsi miega, atrofuojasi. Suaugusieji neretai nelaimingų įvykių prevencijos nepaiso, todėl patys nesisaugo ir nemoko vaikų, nėra jiems atsakingo elgesio ir sveiko mąstymo pavyzdžiai.“
Svarbiausias dokumentas, apibrėžiantis traumų prevenciją keliuose, yra LRV 2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759 patvirtinta Valstybinė saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų programa. Joje numatyta iki 2010-ųjų žūstančiųjų per eismo įvykius asmenų skaičių sumažinti perpus. Vieni iš šios nuostatos įgyvendinimo part-nerių, nurodoma dokumente, yra nevyriausybinės organizacijos. Jos, įsitikinusi A.Pabricaitė, gali stipriai padėti visuomenei. Ir padeda, atlikdamos konkretų prevencinį darbą: „Vienas iš Vaikų ir jaunimo labdaros ir paramos fondo vykdomų projektų – „Vaikų traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija“. Kauno m. vaikų darželiuose vykdyta akcija „Saugi virtuvė“ – fondas padovanojo medinius virtuvės įrankius, kad vaikai žaisdami įgytų reikiamų saugaus elgesio įgūdžių. Vyresnius vaikus mokome būti jaunesniųjų mokytojais. M.Romerio universiteto, KMU, KTU ir VDU studentai kaip darželinukų mokytojai taip pat buvo įtraukti į mūsų akciją. Tikimės, kad taip padėsime vaikams, galbūt per juos žinios pasieks ir tėvus.“
Kas antra trauma – buityje
Lietuvoje kas antra lėtinės neinfekcinės ligos ar išorinių priežasčių lemta mirtis yra susijusi su alkoholio ir tabako vartojimu. 38 proc. išorinių priežasčių lemtų Lietuvos vaikų mirčių – dėl transporto įvykių. Traumatologai žino: švenčių ar populiariausių vardinių dienomis bei prasidėjus žiemos šalčiams ir plikšaloms reikia sustiprintų specialistų komandų. Savaitgaliais visuomet padaugėja susižeidusių vaikų.
Palyginus Lietuvos ir kitų šalių žuvusiųjų dėl traumų dažnio duomenis, galima teigti, kad mūsų šalyje tikimybė mirti patyrus traumą vidutiniškai 6 kartus didesnė nei Švedijoje. Šio skirtumo priežastys – pavėluotas kvalifikuotos medicinos pagalbos teikimas įvykio vietoje, pernelyg ilgai trukęs nukentėjusiųjų pristatymas į gydymo įstaigas. Mirtingumas pirmomis minutėmis po traumos yra didžiausias. Mūsų specializuotos tarnybos stokoja priemonių, be to, traumatologijos paslaugos visų lygių gydymo įstaigose ligonių kasų įkainotos mažiau nei realios sąnaudos būtinajai pagalbai. Priemonių neturėjimas taip pat didina neįgalumą. Traumatologijos srityje esama didžiulių problemų, kurioms spręsti reikia aktyvių valstybinių institucijų pastangų.
Kita vertus, „suaugusieji turi suprasti, kad vaikai daugeliu požiūrių yra bejėgiai, ir jų tėvai turi jausti atsakomybę ir rūpestį, kad jie netaptų neįgalūs dėl traumų, – sako Vaikų ir jaunimo labdaros ir paramos fondo vadovė Angelė Pabricaitė. – Vilkiukus vilkai moko, kaip išgyventi, o žmonės savo vaikus moko per mažai.“
Dažniausiai susižeidžia vaikai ir jaunuoliai, nuo 8 iki 18 metų, – jie statistikos suvestinėse sudaro apie 20,6 proc. visų susižeidusiųjų. Prieš dešimtmetį atliktų tyrimų duomenimis, dažniausiai vaikai nukentėdavo namuose arba kieme. Dažniausios mirties priežastys:
28 proc. nuskendimas, 25 proc. transporto traumos, 10–12 proc. nudegimai, 5–6 proc. apsinuodijimai, 5 proc. kritimai, 3–4 proc. elektros traumos ir kt. (A.Zaborskas, 1998). Lietuvoje buities traumos sudaro 61 proc. visų vaikų traumų , sporto traumos – 6–7 proc.
Kritimai – dažniausia vaikų iki 5 metų galvos traumų priežastis. Taip susižaloja apie 50 proc. vaikų (Kraus ir kt.,1984; Ivan ir kt., 1983). Autotransporto traumos yra antra pagal dažnumą vaikų galvos traumų priežastis. Ji dažniausia vaikams nuo 4 iki 14 metų. Vaikai iki 1 metų retai sužalojami autoavarijų metu, nes jie dažnai pervežami naudojantis specialiomis kėdutėmis ir saugos diržais. Net 63 proc. 4–14 metų vaikų nesegi saugos diržų avarijos metu (National Safe Kids Campaign, 1999).
Daugiau nelaimingų atsitikimų patiria berniukai nei mergaitės. Jaunesni moksleiviai dažniau nei vyresni patiria nelaimingus atsitikimus, nors skirtumai santykinai nedideli. Mieste gyvenantys berniukai dažniau nei kaime gyvenantys patiria nelaimes (atitinkamai 51 proc. ir 43 proc.).
Proporcija keičiasi
Tiek Lietuvoje, tiek ES mažėja jaunų žmonių, tačiau sistemingai didėja vyresnio amžiaus žmonių populiacija. Vidutinė metinė 65 metų ir vyresnių gyventojų proporcija procentais Lietuvoje ir ES auga, iliustruodama, jog visuomenė senėja.
ES valstybėse 65 metų ir vyresnių gyventojų dalis 2007 m. buvo 16,9 proc. Palyginti su senosiomis ES šalimis, pastarųjų procentas 2007 m. buvo gerokai didesnis (Vokietija 19,8 proc., Italija 19,9 proc., Švedija 17,4 proc.) Lietuvoje 2008 m. pradžioje buvo 15,8 proc. 65 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų (Eurostato duom.). Tiek Lietuvoje, tiek ir ES sistemingai mažėja vaikų (0–14 m. amžiaus) proporcija, tačiau didėja vyresnių nei 65 m. amžiaus gyventojų proporcija.
Dažniausiai vaikai susižaloja dieną
Penkiose Vilniaus vidurinėse mokyklose medicinos darbuotojai ir Respublikinės vaikų ligoninės traumatologijos skyriaus bei Antakalnio poliklinikos vaikų traumatologijos punkto gydytojai traumatologai registravo vaikų traumas kiekvienu kreipimosi atveju.
Duomenų analizė rodo, kad nuo 1999 m. spalio mėn. iki 2000 m. rugsėjo mėn. dešimtyje mokyklų tarp 5–7 klasių mokinių užregistruota 500 susižalojimų – traumas patyrė 12,8 proc. mokinių.
Daugiausia susižalojimų patyrė berniukai – 69,9 proc., mergaitės – 28,6 proc. Vaikai daugiau susižaloja pavasarį – 42,6 proc., žiemą – 26,8 proc.
Daugiausia susižalojimų įvyko nuo 7 iki 12 valandos – tuo metu, kai vaikai buvo mokykloje, mažiau – nuo 12 iki 20 valandos.
31,6 proc. susižalojimų įvyko pamokų metu, 20,4 proc.– pertraukų metu, 38,6 proc. – namuose ar lauke grįžtant iš mokyklos.
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
