|
Kooperacija Lenkijoje
Žemės ūkio ministerija informacijos apie žemės ūkį rengėjams kaimyninėje Lenkijoje organizavo du seminarus „ES paramos naudojimosi geros praktikos pavyzdžiai“ temomis. Lietuvos žurnalistų delegacija Grajeve (Lenkija) aplankė kooperatinę pieno perdirbimo įmonę „Mlekpol“ ir jos dalininko – ūkininko Jan Zavadzki ūkį.
Kooperatinė pieno perdirbimo įmonė „Mlekpol“ šiuo metu per dieną perdirba pieno tiek, kiek kasdien perdirba visos penkios Lietuvoje veikiančios didžiosios pieno perdirbimo įmonės, o kooperatyvo nariams už natūralų pieną moka vieną didžiausių visoje Lenkijoje kainą - 1,15 zloto arba 94 lietuviškus centus. Ir pieno kooperatinė pieno perdirbimo įmonė, ir ūkininkas yra sėkmingai pasinaudoję ES parama.
Neatsisako pieną supirkti ir iš smulkiųjų
Lietuvos pieno gamintojų planai statyti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, – ne iš naujo kuriamas „dviratis“. Būtent tai ir bandyta parodyti žemės ūkio tema rašantiems šalies žurnalistams, kurie entuziastingai sutiko Žemės ūkio ministerijos kvietimą susipažinti su kooperacijos pieno pramonėje privalumais kaimyninėje Lenkijoje. Juolab, kad čia net apie 70 proc. ūkininkų pagaminto pieno perdirbama kooperatinėse pieno perdirbimo įmonėse. Dienai į kelionę išvykę žurnalistai turėjo galimybę patys sužinoti, kaip buvo kuriama viena didžiausių Lenkijoje kooperatinių pieno perdirbimo įmonių, kokia jos nauda pieno gamintojams ir įžvelgti tolimesnes kooperuoto pieno sektoriaus perspektyvas.
Savo veiklą 1982 m. pradėjęs pieno perdirbimo kooperatyvas „Mlekpol“ šiandien jungia 14 tūkstančių kooperatyvų narių. Kooperatyve yra įvairių ūkių: ir smulkių – apie 10 litrų pieno per dieną pristatančių į vis dar veikiančius pieno supirkimo punktus (tokių ūkių kooperatyve vos 15 proc.), ir stambių, per dieną tiekiančių apie 2,5 tūkst. litrų pieno (apie 85 proc. kooperatyvo žaliavos tiekėjų yra stambūs ūkiai). Tiesa, pieno supirkimo kaina, kurią gauna stambūs ir smulkūs ūkiai skiriasi. Tai priklauso nuo pieno surinkimo kaštų.
-„Mlekpol“ šiandien turi 12 pieno perdirbimo įmonių, kurios per dieną superka apie 4,1 mln. litrų pieno ir gamina net 120 pavadinimų pieno produktų. Mūsų produkcija nėra pati pigiausia – parduotuvėse pieno litro kaina siekia ir 3 zlotus (2,5 Lt), tačiau Lenkijoje užimame apie 14 proc. pieno produktų rinkos. Apie 60 proc. „Mlekpol“ produkcijos eksportuojame į įvairiausias pasaulio šalis“, - pristatydamas kooperatinės pieno perdirbimo įmonės veiklą sakė ilgametis kooperatyvo valdybos pirmininkas Edmund Boravski.
Kooperatyvas sėkmingai pasinaudojo SAPARD parama - už 30 mln. zlotų (8 mln. Lt) modernizavo pieno ir grietinėlės gamybos bei fasavimo linijas, sūrių gamybą. Kadangi įmonė neatitinka šiuo metu ES paramos gavėjams keliamų reikalavimų (stambios žemės ūkio produkcijos perdirbimo įmonės neremiamos), dar 200 mln. zlotų pastaraisiais metais į perdirbimo įmones investavo patys kooperatyvo nariai. Pasak kooperatyvo valdybos pirmininko, šiandien pieno „Mlekpol“ metinė apyvarta siekia 2 mlrd. zlotų (1,6 mlrd. Lt), o įmonės kapitalas vertinamas 6 mlrd. zlotų (4,8 mlrd. Lt).
Visos dvylika „Mlekpol“ pieno perdirbimo įmonių specializuojasi tam tikrų pieno produktų gamyboje. Lankyta įmonė Grajeve per dieną perdirba 1,5 mln. litrų pieno ir specializuojasi pieno (28 mln. litrų per mėnesį), grietinėlės, varškės (300 t per mėnesį 4 ir 8 proc. riebumo), sviesto ir tepiųjų riebalų mišinių (2,5 tūkst. t per mėnesį), pieno, grietinėlės miltelių (9 tūkst. t per mėnesį) gamyboje bei sūrių (4,5 tūkst. t per mėnesį) fasavime. Įmonėje dirba apie 220 žmonių.
Žaliavos kokybės atsekamumas ugdo pieno gamintojus
Daug klausimų žurnalistai turėjo dėl žaliavinio pieno kokybės tikrinimo ir atsiskaitymo su kooperatyvo nariais.
Įdomu tai, kad „Mlekpol“ žaliavinio pieno pristatymo paslaugą perka iš privačios įmonės, kuri dirba su moderniais pienovežiais. Jų cisternos suskirstytos į tris sekcijas po 5-6 tūkst. litrų talpas, kuriose telpa iš 3-4 ūkininkų surinktas pienas. Į įmonę atvežtas pienas tikrinamas vietinėje laboratorijoje. Tik įsitikinus, kad jis yra kokybiškas, pienas naudojamas gamybai.
„Nesunkiai atsekama žaliavos kilmė – pati geriausia drausminimo priemonė gamintojui. Radus nekokybiško pieno, gamintojas įpareigojamas padengti visas dėl netinkamo pieno įmonės patirtas išlaidas: transporto kaštus, sugadintą kitų ūkininkų pieną, pieno utilizavimą ir t.t. Tačiau tokių atvejų pasitaiko labai retai“, - patirtimi dalijosi keliolika metų „Mlekpol“ Grajevo įmonėje dirbantis Zbignev Groščyk.
Žaliavinio pieno supirkimo kainos kooperatyvo nariams yra nustatomos pagal tuo metu rinkoje esančias kainas. Pasak kooperatyvo atstovų, kooperatyvo nariams mokama kaina visada yra viena didžiausių. Šiuo metu ji siekia 1,15 zloto (94 lietuviškus centus) už litrą natūralaus pieno. Lenkijoje tai yra antra daugiausiai už žaliavą mokanti įmonė.
Jei kooperatinė įmonė uždirba pelno, metų gale per paskutiniuosius mėnesius ji pakelia pieno supirkimo kainą kiekvienam kooperatyvo nariui proporcingai pagal pristatytą pieno kiekį. Toks priedas metų gale gali siekti 0,096–0,12 zloto (12 - 15 lietuviškų centų) už kiekvieną pristatytą litrą pieno.
„Mlekpol“ pieno perdirbimo įmonės direktorius Z. Groščyk į žurnalistų klausimus apie galimybes žaliavinį pieną pirkti Lietuvoje atsakė: “Į Lietuvos prekybos centrus tiekiame pieną „Margė“, tačiau Lietuvoje pieno neperkame ir artimiausioje ateityje tokių planų neturime, mums svarbiausia pasirūpinti savo kooperatyvo narių gerove“.
Tai buvo laikai - kišenės buvo pilnos pinigų!
Žurnalistų iš Lietuvos delegacija apsilankė ir pas vieną iš kooperatinės pieno perdirbimo įmonės akcininkų – čia pat Grajeve gyvenantį ūkininką Janą Zavatskį. Iš tėvų 1986 m. perėmęs ūkį, kurį tada sudarė 40 ha žemės, 30 melžiamų karvių ir keliasdešimt penimų kiaulių, Janas nuolat jį plėtė, investavo į naujas technologijas ir specializavosi pienininkystėje. Vienas seniausių kooperatinės pieno perdirbimo įmonės akcininkų šiandien dirba 200 ha žemės, laiko 80 melžiamų karvių ir kasdien kooperatyvui parduoda po 2 tūkst. litrų pieno. Ūkininkas didžiuojasi savame ūkyje įdiegta kompiuterio valdoma melžimo ir pašarų dalijimo sistema, embrionų transplantacijos metodu gaunamu prieaugliu iš itin produktyvių karvių, su nekantrumu laukia ir šiomis dienomis jo ūkį pasieksiančios naujos, su ES parama įsigytos žemės ūkio technikos. Nudirbti visus darbus ūkyje jam padeda žmona ir vienas samdomas darbininkas. Ūkininko planuose ir nauja karvidės statyba.
-Kuriant šeimos ūkį teko daug mokytis, keliauti po pieno ūkius Olandijoje, Švedijoje. Būtent iš ten atsivežėme pirmąsias produktyvias holšteinų veislės karves, kurios ir šiandien sudaro mūsų melžiamų karvių bandos pagrindą”, - noriai su atvykusiais žurnalistais ilgamečiais įspūdžiais dalijosi ūkininkas.
Pasak šeimininko, jo ūkyje per laktaciją primilžis iš karvės siekia 8,9 tūkst. litrų. Kasmet karvių banda atnaujinama 10-13 proc. ūkyje užaugintu prieaugliu. Dalis veislinių buliukų ir telyčių kasmet parduodama kitiems ūkiams ar veislininkystės įmonėms, kiti – mėsai.
Užklaustas apie palankias pieno supirkimo kainas 2007 m. ir kokią įtaką jos turėjo ūkio plėtrai, lenkų ūkininkas smagiai sujudo: “Tokio aukso amžiaus, kai už litrą pieno gaudavome po 1,8 zloto (1,44 Lt), turbūt ilgai teks laukti. Tada, į kurią kišenę ranką bekištum, rasdavai pinigų. O metų gale iš kooperatyvo gautas priedas leido pastatyti ūkinį pastatą ir sutvarkyti kiemą. Tuo tarpu nuo 2008 m. mūsų diržai gerokai suveržti. Tiesa, dabar situacija šiek tiek keičiasi“.
ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vilius Rekevičius
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
