|
Priešlaikinio mirtingumo priežastys |
|
|
|
2008-07-01 |
Ar lietuviai gyvena trumpiau nei kiti Vakarų Europos gyventojai?
Liepos 2 d. Sveikatos apsaugos ministerijoje visuomenei pristatytas Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato finansuojamas projektas, skirtas priešlaikinio mirtingumo ES priežastims tirti.
Pristatyme dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Romualdas Sabaliauskas, sekretorė Rima Vaitkienė, Kauno medicinos universiteto atstovai – doc. Jūratė Klumbienė ir dr. Aurelijus Veryga. Projekto duomenys patvirtina, kad Lietuvoje pastaruoju metu aktyviai vykdomos reikšmingos alkoholio ir tabako kontrolės politikos, profilaktinių sveikatos programų priemonės turėtų būti įgyvendinamos dar efektyviau.
2004–2008 m. buvo vykdomas Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato finansuojamas projektas apie priešlaikinio mirtingumo priežastis, lemiančias sveikatos būklės atotrūkį tarp senųjų (iki 2004 m.) ir naujųjų Europos Sąjungos valstybių (ES–15) (www.hem.waw.pl ). Projekto koordinatorius – Lenkijos Marijos Sklodovskos – Kiuri memorialo vėžio centras ir Onkologijos institutas. Kiekvienos naujos ES valstybės gyventojų sveikatos būklė buvo lyginama su senųjų valstybių sveikatos rodiklių vidurkiais ir įvertinta alkoholinių gėrimų vartojimo, rūkymo ir mitybos įtaka sveikatos skirtumams. Tyrimo duomenys pristatomi leidiniuose, išleistuose nacionalinėmis kalbomis. Lietuvai skirtas leidinys „Sveikatos būklės atotrūkio mažinimas Europos Sąjungoje. Trumpas šalies apibūdinimas: Lietuva”.
Nustatyta, kad mūsų šalies vyrų ir moterų vidutinė gyvenimo trukmė kiek trumpesnė nei ES–15 šalių gyventojų (atitinkamai 10 ir 4 metais). Lietuvos 20–64 m gyventojų mirtingumas – pakankamai didelis Europos Sąjungoje. Didžiausią įtaką skirtumui tarp Lietuvos ir ES–15 šalių vyrų vidutinės gyvenimo trukmės turėjo mirtys nuo išorinių priežasčių, kurios lėmė 51 proc. šio skirtumo. Mūsų šalies moterų vidutinės gyvenimo trukmės atotrūkį nuo ES–15 šalių moterų sąlygojo mirtys nuo išorinių priežasčių (36 proc.) bei mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų (33 proc.). Lietuvos 20–64 m. vyrų mirtingumas dėl savižudybių beveik didžiausias ES.
Pažymėta, kad gyvensenos veiksniai turi didelę reikšmę skirtumams tarp mūsų šalies ir ES–15 šalių gyventojų sveikatos. Penktadalį skirtumo (21 proc.) tarp Lietuvos ir ES-15 šalių vyrų gyvenimo trukmės galima būtų paaiškinti alkoholinių gėrimų vartojimu, 30 proc. – rūkymu. Lietuvos 20–64 m. vyrų mirtingumas nuo išorinių priežasčių, susijęs su alkoholinių gėrimų vartojimu, buvo net dešimt kartų didesnis nei ES-15 vyrų.
Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai buvo palyginti ir su naujųjų ES valstybių-narių (ES–10) gyventojų sveikatos rodikliais. Lyginant su ES–10 šalių vidutiniu rodikliu, Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 3 m. trumpesnė, o moterų – 0.3 m. ilgesnė. 20–64 m. vyrų bendras mirtingumas, mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei išorinių priežasčių – pakankamai didelis tarp ES-10 šalių. Tačiau Lietuvos moterų šie rodikliai yra geresni nei kaimynų – Latvijos ir Estijos. Akcentuota, kad Lietuvos moterų mirtingumas, susijęs su tabako vartojimu, yra mažiausias tarp ES–10 šalių.
Apibendrinant rezultatus, pažymėta, kad Lietuvoje nuo 2007 m. įteisintas rūkymo viešose maitinimo įstaigose, klubuose ir diskotekose draudimo, alkoholio reklamos per radiją ir televiziją ribojimo, kasmet vykdomų ligų prevencijos programų priemonių teigiamas poveikis yra akivaizdus. Šio projekto duomenys dar kartą patvirtina, kad Lietuvoje būtina aktyviau įgyvendinti alkoholinių gėrimų vartojimo ir tabako kontrolės programas.
Natalja Keturkienė,
Jūratė Klumbienė
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
