Pašėlusiai noriu į kaimą
Žemės ūkio rūmai įgyvendino naują televizijos laidos projektą.
Ištakos
Penktadieniais nuo liepos vidurio iki rugsėjo pabaigos per Baltijos TV žiūrėjome laidą apie kaimą iš kito taško. Tai buvo ne tiek informacinė, kiek pažintinė ir pramoginė laida.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) vicepirmininkė, Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė, kalbėdama apie idėją surengti TV laidą, prisiminė 1997-uosius: „Prieš vienuolika metų ŽŪR patalpose įsikūrė Kaimo turizmo asociacija. Surengėme pirmąją parodą ir ant vieno stendo užrašėme: „Pašėlusiai noriu į kaimą“. Tada tai buvo naujovė. Pirmą kartą asociacija miestiečiams pasiūlė galimybę pailsėti kaime – pirkti iš ūkininkų maistą, važinėti dviračiais kaimo keliukais, susipažinti su ūkininkais.
„Tada mes naiviai galvojome, kad visiems miestiečiams bus labai įdomu pamatyti, kaip ūkininkai dirba, kaip veža į laukus mėšlą, kaip sėja, kaip nuima derlių. Bet gyvenimas pakoregavo mūsų mintis. Pamatėme, kad miestiečiams tai neįdomu. Jiems buvo svarbiau patogiai įsikurti gražioje vietoje, prie ežero ar upės, valgyti kaimišką maistą, paragauti šiek tiek naminukės ir niekieno netrukdomiems ilsėtis. Taip pirmasis šūkis po vienuolikos metų pasiekė šiuos laikus“, – sako R.Sirusienė-Lamauskienė.
Tikslai
Laidose vedėjai – miestiečių pora Virginija Našlėnienė, TV žiūrovams pažįstama kaip Raseinių Magdelė, ir aktorius Virginijus Šmigelskas, pavargę nuo miesto šurmulio ir nepaliaujamos skubos, pašėlusiai užsimanė į kaimą.
Prodiuserių kompanijos „Rijeka“ vadovo Sauliaus Basijoko kuriama laida linksmos kelionės per Lietuvą metu aplankė 12 sodybų Aukštaitijoje, Suvalkijoje, Dzūkijoje, Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje. Laidos žiūrovai susipažino su sodybų šeimininkais, jų įsikūrimo istorijomis, stebėjo, kaip sodybose puoselėjamos ir saugomas etninės regiono tradicijos.
„Vieni stebėjo, o kiti gal mokėsi, kaip kaimo gyventojams vertėtų prisidėti prie kraštovaizdžio ir gyvenimo kokybės kaime gerinimo. Matėme, kokias paslaugas ir pramogas siūlo kaimo turizmo sodybų šeimininkai, kaip jie bendradarbiauja su kaimo bendruomenėmis, amatininkais, ūkininkais“, – pasakoja R.Sirusienė-Lamauskienė.
Rengėjai planavo sukurti kitokią, neįprastą, laidą.
„Iki tol laidose apie kaimą būdavo laikomasi štampų – parodomas ES parama pasinaudojęs ūkininkas ir tada tiesmukiškai pasakojama, kaip jam gerai sekasi, koks jis laimingas. Tačiau laidose nebūdavo užsimenama, kad kaimas – ne tik žemės ūkis, kad jame vyksta įvairiaspalvis gyvenimas“, – pasakoja ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas.
Dalyviai
Laidoje dalyvavo dvylika kaimo turizmo sodybų skirtinguose etniniuose regionuose. Kiekviena tokia sodyba tarsi sukurdavo partnerių komandą su kaimo bendruomenių lyderiais, vietos valdžios atstovais, verslininkais ir amatininkais, liaudies muzikos kolektyvais, ūkininkais ir žemės ūkio kooperatyvais bei įmonėmis. Taigi laidos forma – dviejų etapų varžytynės ir superfinalas.
Pirmajame etape (6 laidos) varžėsi visos 12 sodybų. Kiekvienoje laidoje po dvi sodybas iš to paties regiono. Televizijos žiūrovai balsuodami išrinko kiekvienos laidos laimėtojus (po vieną iš laidos), kurie pateko į pusfinalį: Dainiaus Spirikavičiaus sodyba (Zarasų r.), Vido ir Rasos Tamkevičių sodyba „Rasa“ (Lazdijų r.), Aušros Krisiukėnienės „Mockynė“ (Šakių r.), Marijonos Striaukienės „Pas tėvukus“ (Plungės r.), Šeškauskų šeimos „Įlankos sodyba“ (Molėtų r.), Raimondo Plikšnio „Pakalnės vingis“ (Šilutės r.).
Antrajame etape buvo surengtos trys laidos, kurių metu varžėsi likusios šešios sodybos. Komisijos ir televizijos žiūrovų sprendimu į finalą pateko trys kaimo turizmo sodybos: Dainiaus Spirikavičiaus sodyba, Vido ir Rasos Tomkevičių sodyba „Rasa“, Šeškauskų šeimos „Įlankos sodyba“.
Finalinėje laidoje, sudėjus kartu žiūrovų ir komisijos balsus, geriausiai buvo įvertinta Dainiaus Spirikavičiaus sodyba (Zarasų r.). Antroji vieta atiteko Šeškauskų šeimos kaimo turizmo kompleksui „Įlankos sodyba“ (Molėtų r.). Trečioji vieta – Vido ir Rasos Tomkevičių sodybai „Rasa“ (Lazdijų r.).
Vertinimas
Pasak R.Sirusienės-Lamauskienės, pasitikėta žiūrovais. Jų argumentai buvo labai skirtingi. Dalyvius vertino ir specialistų komisija: žemės ūkio viceministrė Virginija Žoštautienė, Žemės ūkio rūmų vicepirmininkė, Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė, Žemės ūkio rūmų direktorius Remigijus Urbonas, Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros vedėjas Jonas Vaidelys ir etnologė Gražina Kadžytė. Vertinama buvo pati kaimo turizmo sodyba, jos suformuota partnerių komanda ir sodybų šeimininkų išmoningumas žiūrovams pateikiant gyvenimą kaime, jo ypatumus bei pažangą.
Kiekvienas komisijos narys vertino skirtingas sritis. Viceministrė Virginija Žoštautienė vertino verslumą ir sugebėjimą pasinaudoti ES finansine parama, ŽŪR direktorius Remigijus Urbonas – partnerystę ir indėlį į kaimo plėtros skatinimą, gyvenimo kokybės kaime gerinimą, kaimo ekonomikos įvairinimą, žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimo procesus. Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros vedėjas Jonas Vaidelys vertino indėlį puoselėjant kraštovaizdį ir gerinant aplinką, etnologė Gražina Kadžytė – indėlį saugant regiono etnines tradicijas ir puoselėjant kultūrą, o Žemės ūkio rūmų vicepirmininkė, Kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina Sirusienė-Lamauskienė domėjosi kaip puoselėjama kultūra ir nacionalinis sąmoningumas, taip pat teikiamų paslaugų įvairove.
Planai
Anot R.Sirusienės-Lamauskienės, šios laidos pavadinimas jau įteisintas, užpatentuotas. Taigi tokia laida bus rengiama ir kitąmet. Be kita ko, taip bus pavadinta ne tik televizijos, bet ir radijo laida.
Tiesa, kitąmet laidos kryptis bus kita. Bus skelbiamas konkursas ūkininkams, kaip jiems sekasi bendrauti su kaimo bendruomenėmis. Pasak R.Sirusienės-Lamauskienės, scenarijus jau kuriamas. Ir kitąmet įgyvendinant projektą bus pasitelkta patyrusi prodiuserių kompanija „Rijeka“, iki šiol parengusi populiarias televizijos laidas: „Gero ūpo“, „Folkšokas“, „Padainuokim“, „Duokim garo“, „Paskutinė kryžkelė“, laidas su A.Čekuoliu, „Tiesiai šviesiai“, „Humoro akademija“ ir kitas laidas.
|