|
Apie ligų identifikavimo kvasifikaciją 
Ligoms identifikuoti šiuo metu taikoma Tarptautinė dešimtosios redakcijos statistinė ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK-10). Greta jos ateityje numatoma taikyti ir Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją. Pastaroji ypač aktuali reabilitacijos srityje bei neįgaliųjų integravimui į visuomenę.
TFK – specifiškesnė nei TLK-10
Pirmąją Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK) Čikagos tarptautinis statistikos institutas patvirtino 1893 m. Šiuo metu taikomą TLK-10 PSO patvirtino 1992 m. Jau rengiama 11-oji TLK redakcija.
„TLK-10 yra išsami ir pakankama diagnozuojant ligas, gydant ligonius, tačiau, kai sprendžiamos reabilitacijos problemos, jos nepakanka, – sakė Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas profesorius Aleksandras Kriščiūnas. – TLK-10 tik įvardija ligas bei jų priežastis, pvz., hipertoninė liga, miokardo infarktas ir t.t., bet neatspindi (neaprėpia) ligų, traumų, apsigimimų ir kt. pasekmių. Tarkime, vienas pacientas, sirgęs širdies liga, po tam tikro laiko gali bėgti maratoną, o kitas sunkiai pereina per kambarį. Taigi sveikatos sutrikdymo priežastis (liga) – ta pati, o pasekmės – skirtingos."
PSO prieš du dešimtmečius sudarė darbo grupę, kurios tikslas buvo sudaryti klasifikatorių ligų ir traumų pasekmėms nurodyti. 2001 m. PSO priėmė Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją (TFK). Ji, remiant Invalidų reikalų tarybai prie LR Vyriausybės, išleista lietuvių kalba (mokslinis redaktorius – prof. Aleksandras Kriščiūnas).
Pagal TFK vertinamos ligų ir traumų pasekmės trimis aspektais: kaip liga paveikė atskirą organą, kaip paveikė individą ir, trečia, kaip pakito socialiniai ryšiai. „Pavyzdžiui, miokardo infarktas – tai ir širdies raumens nekrozė, ir sutrikdyta širdies kontrakcija bei ritmas, ir išsivystęs skausmo sindromas. Dėl to sutrikdyta asmens veikla (negali kelti ir nešti sunkių nešulių, eiti dideliu atstumu, nueiti į parduotuvę, dalyvauti visuomeninėje veikloje ir kt., t.y. sutrikdytas ir asmens socialinis aktyvumas, – aiškino reabilitacijos klinikos vadovas. – Tačiau kūno struktūros ir funkcijos pokyčiai ne visuomet tiesiogiai ir glaudžiai susiję su asmens veikla, ne visuomet fizinės sveikatos pokyčiai mažina galimybes atlikti tam tikrus vaidmenis visuomenėje. Čia labai svarbūs aplinkos veiksniai: ar prieinamos techninės reabilitacijos priemonės, ar aplinka pritaikyta asmeniui, turinčiam judėjimo negalią ar kurio fizinio aktyvumo sutrikimas yra laikinas, ir pan. Antra, svarbūs socialiniai ryšiai (šeima, artimieji) bei nuostatos. Pavyzdžiui, gydant įgimtą kurtumą, įmanoma grąžinti funkciją, taikant kochliarinę implantaciją. Tačiau, kada tai bus atlikta ir ar bus atlikta, lemia ir ekonominiai, ir psichologiniai veiksniai. TFK sudaro galimybę tai įvertinti. TFK numatyti 9999 vertinimo komponentai, kuriais vadovaujantis žmogus vertinamas holistiniu požiūriu."
Klasifikuojant pagal TFK, nustatoma, ką reikia keisti gerinant organų struktūrą ir kokius socialinius bei aplinkos veiksnius būtina modifikuoti.
„Šio dokumento svarbai suvokti galima prisiminti PSO sekretorės žodžius, pasakytus 2001 m., patvirtinus TFK: ši klasifikacija yra pats svarbiausias praėjusio amžiaus pasiekimas medicinos teorijos ir praktikos srityje, nes, vadovaujantis TFK, kinta požiūris į ligas bei žmogaus neįgalumą, – pabrėžė prof. A.Kriščiūnas. – TFK klasifikacija padeda reabilitologams spręsti neįgalumo klausimus, bet ir visuomenė turi prisiimti atsakomybę ir priimti „kitokius". Neretai žmogus, galintis judėti neįgaliojo vežimėliu, nepatenka į autobusą ne todėl, kad jis nejuda, o todėl, kad autobusas nepritaikytas visos visuomenės poreikiams."
KMU Reabilitacijos klinika laimėjo konkursą neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybų (jų šalyje yra 25) specialistų kvalifikacijai kelti. Programoje numatyti ir mokymai, kaip taikyti TFK.
Atsakydamas į klausimą, kada Lietuvos gydytojai galės vadovautis ir TFK, profesorius vylėsi, jog tai – netolima ateitis.
Pradėta rūpintis diegimu
Reabilitologai siūlo kuo greičiau pradėti taikyti ir tarptautinę funkcionavimo klasifikaciją (TFK), kuri atitiktų žmonių su negalia poreikius (reabilitacinio gydymo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir kt.). Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos gydytojo reabilitologo Tomo Morkevičiaus nuomone, TLK-10 pakankama gydant ūmines ligas, bet reabilitacijoje ji sunkiai taikoma. Esamos sistemos netobulumas yra viena nedarnių gydytojo ir paciento santykių priežastis.
TFK ir TLK-10 turėtų būti taikomos abi. TFK idealiai tinka apibūdinti asmens būklę po to, kai gydymas baigtas. T.Morkevičius pateikė pavyzdį: tarkime, po nugaros smegenų pažeidimų dėl traumos liga koduojama vienaip, o, jeigu pažeidimas yra uždegiminės kilmės, – kitaip. Po tam tikro laiko ir vieno, ir kito žmogaus judėjimo sutrikimai identiški, tačiau, kadangi ligos koduojamos skirtingai, skirtingos ir galimybės: traumas patyrusiesiems kompensuojamos techninės priemonės, teikiama daugiau ir aukštesnio lygio reabilitacijos paslaugų nei sirgusiems uždegiminės kilmės ligomis.
Kol kas, kol TFK netaikoma, nė viename universitete nerengiami ir būsimieji ekspertai, nėra plataus problemos aptarimo ir viešosios nuomonės analizių. ES rekomenduoja sukurti Lietuvoje vertinimo centrus su reikiamais instrumentais ir priemonėmis. Jų parinkimas, įdiegimas, priežiūra ir tobulinimas taps įvairių specialistų funkcija.
Kaip paaiškino Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) direktorius Zdislavas Skvarciany, NDNT dalyvauja įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, todėl vienas esminių Tarnybos uždavinių yra kuo tiksliau ir objektyviau nustatyti asmens darbingumą ar neįgalumą, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį ir bendruosius pirminius specialiuosius poreikius. „Būtų labai gerai turėti objektyvius, tiesiogiai kiekvienai žmogaus funkcijai ar veiklai įvertinti pritaikytus metodus. TFK taikymas mūsų tarnybos darbuotojams leistų labiau atsižvelgti į asmens fizines galimybes, gebėjimus taikyti profesinius įgūdžius arba galimybes juos tobulinti bei įgyti naujų, t.y. atsižvelgti į sveikatos būklės ir aplinkos komponentus. TFK iš esmės apibrėš asmens būklę, o ne tik ligą, kaip yra pagal TLK-10. Nuosekliau atsižvelgus į asmens medicininės, profesinės reabilitacijos poreikius bei juos patenkinus, pritaikius neįgaliesiems atitinkamą aplinką ir taip įtraukiant juos į darbo rinką, tikėtinas teigiamas ekonominis veiksmingumas, – sakė Z.Skvarciany. – TFK taikymas būtų tiksliausias ir tinkamiausias būdas nustatyti, ką asmuo pajėgus atlikti ir ko – ne."
Kadangi TFK glaudžiai susijusi su asmens sveikata ir ją lemiančiais veiksniais, ieškant neįgaliųjų integravimo į darbo rinką ir visuomenę būdų ir galimybių, taip pat tikintis ekonominio veiksmingumo, Jungtinių Tautų organizacija ją priėmė kaip vieną iš socialinių klasifikacijų ir taiko draudimo, socialinės rūpybos, darbo, švietimo, ekonomikos, socialinės politikos, teisėtvarkos, aplinkosaugos srityse.
TFK kaip dokumentas Lietuvoje pristatytas prieš kelerius metus, tačiau praktiškai netaikomas. Ir išsivysčiusiose Europos šalyse TFK tiesioginis taikymas neįgalumo politikos ir įvertinimo srityje ribotas. TFK iš dalies pradėta taikyti keliose Šveicarijos reabilitacijos klinikose, Vokietijoje Miuncheno universiteto mokslininkai kartu su Europos mokslininkais aktyviai analizuoja TFK bei rengia mokslo darbus, kaip realiai ją pritaikyti asmens sveikatos, darbingumo ir neįgalumo vertinimo srityje.
NDNT bendradarbiauja su KMU Reabilitacijos klinikos ir VU Filosofijos fakulteto Specialiosios psichologijos laboratorijos bei VU Medicinos fakulteto specialistais, kurie taip pat planuoja prisidėti rengiant nesudėtingas naudoti, bet moksliškai pagrįstas asmens funkcionalumo įvertinimo metodikas.
NDNT vykdo ES Struktūrinių fondų remiamą projektą „Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo sistemos tobulinimas. Specialistų, dirbančių darbingumo lygio ir profesinės reabilitacijos paslaugų nustatymo srityje, kvalifikacijos tobulinimas bei įgūdžių ugdymas kaip poreikio nustatymo kokybės didinimo pagrindas". Jame numatyti Tarnybos specialistų kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuose darbuotojai bus supažindinti ir su TFK taikymo sistema bei galimybėmis.
Lietuvoje vykdomi neįgalumo vertinimo pokyčiai, kurie skatina ir TFK diegimą praktikoje.
Siekiant užtikrinti neįgaliųjų teises ir galimybes, 2004 m. gegužės mėn. priimtas LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimo įstatymas. Nuo 2005 m. liepos 1 d. taikoma nauja – neįgalumo ir darbingumo – nustatymo tvarka asmenims, kurių darbingumas sutrikdytas ar prarastas.
Įstatyme numatyti pagrindiniai neįgaliųjų socialinės integracijos principai, pagrindinės neįgaliųjų socialinės integracijos prielaidos ir sąlygos, apibrėžta neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančių institucijų atsakomybė, neįgalumo lygio vaikams iki 18 metų ir darbingumo lygio darbingo amžiaus asmenims nustatymas, specialiųjų poreikių įvertinimo ir tenkinimo tvarka.
Pagal neįgalumo nustatymo tvarką asmenims iki 18 metų (vaikams) nustatomas neįgalumo lygis, kuris pagal negalios sunkumą skirstomas į sunkų, vidutinį ir lengvą. Neįgalumo lygis nustatomas kompleksiškai, vertinant asmens sveikatos būklę, galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje, galimybes ugdytis, aplinkos veiksnių įtaką ir kitus svarbius aspektus. Vyresniems nei 18 metų žmonėms su negalia iki senatvės pensijos amžiaus vietoje invalidumo grupės nustatomas darbingumo lygis. Tai galimybės objektyviau įvertinti žmogaus gebėjimus dirbti, gauti būtinas medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugas, išmokas, didinti neįgaliųjų užimtumą, galimybes gyventi savarankiškai bei integruotis į visuomenę. Kaip minėjo NDNT direktorius, profesinės reabilitacijos paslaugos šalyje bus plėtojamos – šiuo metu veikia penki centrai, numatyta jų skaičių didinti.
Metodikų rengimas
Nacionalinėje neįgaliųjų socialinės integracijos 2003–2012 m. programoje numatytas ir TFK diegimas.
Asmens, jo funkcijų ir gebėjimų įvertinimo infrastruktūros sukūrimas (įvertinimo priemonių parengimas ir jų sklaida, specialistų mokymas) mažoje šalyje yra sudėtingas. Galima sukurti savus ar pritaikyti kurios nors Vakarų šalies testus – užduočių rinkinius, kurie aprėptų, tarkime, visus proto aspektus (žodinius samprotavimus, socialinių santykių supratimą, erdvės suvokimą, gebėjimą adekvačiai emociškai reaguoti į situaciją ir pan.). Tokiose šalyse, kaip JAV, Vokietija, Didžioji Britanija, Rusija intelekto, mokslumo, žinių, atminties ir kitas funkcijas įvertinantys testai kuriami komerciniu pagrindu. Nors įsigyti užsienietiškų testų nesudėtinga, jų tiesiogiai taikyti negalima, nes dideli kultūros skirtumai. Testą būtina pritaikyti vietos kultūrai ir naujai jį standartizuoti, t.y. praktiškai peržiūrėti visas užduotis, pakeisti pagal kultūrą netinkamas ir ištirti apie 1000 žmonių. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų nedidelių šalių, standartizuotų testų turima labai mažai. Taikyti nestandartizuotus testus (tiek vietoje sukurtus, tiek išverstus) neleidžia testų naudojimo taisyklės ir profesinės etikos kodeksai.
VU Specialiosios psichologijos laboratorijos specialistai parengė projektą „Neįgalaus asmens funkcionavimo (darbingumo, specialiųjų poreikių, profesinių gebėjimų) įvertinimo metodikų ir jų taikymo rekomendacijų parengimas" (vadovas prof. Albinas Bagdonas).
Projekto tikslas – didinti neįgaliųjų asmenų socialinę integraciją, sukuriant bei standartizuojant neįgalaus asmens darbingumo, specialiųjų poreikių bei profesinių gebėjimų nustatymo metodikų kompleksus ir mokant specialistus asmens vertinimo (neįgalumo, darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo). Projektui skirta ES Struktūrinių fondų parama.
Planuojama sukurti kelis vertinimo variantus (asmenims, sergantiems psichikos ir somatinėmis lėtinėmis ligomis, taip pat turintiesiems jutimo, fizinių ir mišrių sveikatos sutrikimų).
Vykdant projektą, numatyta pritaikyti bei standartizuoti ir dvi D.Wechsler metodikas: WAIS (suaugusių asmenų intelekto skalės 16–89 metų asmenims) ir WASI (Wechsler abreviatūrinė skalė 6–89 m. asmenims). Protinių gebėjimų įvertinimai reikalingi nustatant neįgalumą, darbingumą ir tinkamumą tam tikroms profesijoms (testai įvertina ne tik bendrąjį intelekto koeficientą, vadinamąjį IQ, bet galima nustatyti mažiausiai 12 sričių specifinius gebėjimus), paskiriant ugdymo formą, atrenkant į kariuomenę, nustatant globą ir pan.
Projekte numatyta parengti, pritaikyti ir standartizuoti keturias metodikas. Jos turėtų aprėpti ypač platų žmogaus funkcijų, veiklų ir gyvenimo aplinkybių diapazoną. Šiomis metodikomis naudosis visos šalies asmens įvertinimo (diagnostikos) tarnybos, jas taikys SADM Darbingumo nustatymo kontrolės centras, teritorinės darbingumo nustatymo tarnybos, kitos neįgaliųjų socialinės integracijos institucijos. Metodikų vadovuose numatoma pateikti ir testų taikymo taisykles. Vykdant projektą, bus išmokyta apie 110 specialistų (t.y. patobulinta jų diagnostinė kompetencija), pagerinta asmens (taip pat neįgalaus asmens) įvertinimo kultūra. Tai padės plėtoti ir tobulinti visų žmonių profesinio orientavimo sistemą. Taip bus realizuota Nacionalinės neįgaliųjų socialinės integracijos 2003–2012 m. programos ir PSO nuostata įdiegti TFK į praktiką (pritaikyti naująją neįgalumo koncepciją, jos pagrindu parengti asmens kompleksinio įvertinimo metodikas).
Danguolė Andrijauskaitė
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
