|
Žvilgsnis į BMW 327/28 istoriją
Būsiu atviras - yra nedaug mašinų, pagamintų praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje, kurias norėčiau įsigyti. Nedegu troškimu sugrįžti į tarpukarį, nes manau, kad yra ir įdomesnių laikotarpių. Vis dėlto šis BMW mane žavi kaip labiausiai užbaigtas ir rafinuotas to periodo automobilis.
Iš išorės jis – ilgos nosies, dailaus dizaino ir aukštesnis nei jo vyresnysis brolis BMW 328. Šio elegantiško kūrinio kiekviena detalė yra stilinga - nuo bagažinės dangčio iki priekinių žibintų. Kontrastingos spalvos - taip pat svarbus požymis. Tai yra vienas tų kabrioletų, kuris atrodo gerai ir su stogu, ir be jo. Ištaigingas ir galingas jis kartu yra ir saugus, ekonomiškas. BMW 327 yra atkaklus ir sportiškas, pasiruošęs lėkti, o jo greitis priklauso nuo to, kaip greitai perjunginėjamos pavaros. Energingas variklio ritmas, patogi pavarų dėžė ir valdymas priverčia žavėtis BMW pasauliu ir dar kartą įrodo, kodėl šios mašinos yra taip garbinamos.
Kruopščiai pagamintas automobilis kalba ir pats už save -- nesunku suvokti, kam kiekviena detalė ar įrengimas yra skirtas. Dar 1930 metų pabaigoje lėkdamos Berlyno ar Miuncheno gatvėmis BMW mašinos sukūrė gerą nuomonę apie Vokietijos techniką: žvilgantys, tikrų tikriausi vokiečių pagaminti automobilai, nesutepti asociacijų su Reichu -- ne taip kaip A.Hitlerio išgirtas "Mercedes-Benz".
Senų mašinų gerbėjai mano, jog BMW kūrinys, paženklintas skaičiais 327, yra vienas iš gražiausių nudengiamų automobilių. Kabrioleto formą jam suteikė Georgas Autenrieth‘as iš Darmstadto. BMW 326 ( 2+2 sėdimos vietos) buvo sukurtas ir pirmą kartą pristatytas 1937 metais, o su uždengiamu stogu ir su 80 bhp varikliu pasirodė 1938 spalio mėnesį. Iš pradžių buvo sunku įtikinti liaudį, jog jie susidomėtų naujais BMW automobiliais. Grožis ir elegantiškos linijos, talpumas ir 55 bhp variklio galia nebuvo dideli privalumai, kad žmonės pirktų šią mašina už tokius didelius pinigus.Galbūt jis buvo idealus su palyda keliaujantiems žurnalistams?
Ponas Reifas iš Chemnitzo buvo vienas iš laimingųjų, kuris įsigijo nudengiamą BMW 327 karo metu. Stilingas automobilis kainavo 7500 markių. Kai Reifas gavo sąskaitą, ant kurios buvo 1941 metų gegužes mėnesio 12 dienos data, jis dar nežinojo, jog jo mašina, važiuoklė ir variklio nr. 87306 bus paskutiniai tokio modelio originalūs vokiečių pagaminti BMW. 1948 metais numerį 87307 jau sukūrė sovietų įmonė "Avtovelo", kurį gamino identiškus automobilius. Prekyba buvo vangoka. Kai pasirodė variklių 80 bhp versija, padidėjo ir prekyba BMW 327 automobiliais. Iš viso tada buvo pagaminta 1124 nudengiamų ir 179 kupė automobilių. 1941 metų gegužės mėnesį paskutinis kupė buvo parduotas brazilų generaliniam konsului Luiz Ribeiro Hamburge. Kaip ir jo pirmtakai, kurie taip pat buvo su 2 litrų varikliu (BMW 320, 321 ir 326), 327 turėjo žemą važiuoklę, kurias tiekdavo "Ambi-Budd" ir Autenrieth‘as iš Darmstadto. Hurth ir ZF tiekdavo keturių pavarų dėžes. Kai "Ambi-Budd" buvo sugriautas, BMW važiuokles 321,326 ir 327 gaudavo iš "Avtovelo" Rytų Vokietijoje. Rusai ir rytų vokiečiai pratęsė BMW automobilių gamybą po EMW ženklu, sukurdami 491. EMW 327-3 taip pat buvo pagamintas patogus kupė su didžiuliu užpakaliniu langu.
BMW 327 tapo tarsi socialistų partijos simboliu. Įvaizdis sumenko Antrojo Pasaulinio karo metu. Tik 1941 metais išpopuliarėjo mašinos be stogų, tad BMW atrado sau rinką Didžiojoje Britanijoje. Šias mašinas populiarino prekeivis ir lenktynininkas H.J. Aldingtonas – jis nusprendė, jog vokiečių inžinierija ir dizainas turi pranašumų.. 1934 metais sumažėjo techniškai atgyvenusių Frazer Nash paklausa, tad H.J. Aldingtonas gavo išskirtinę licenziją pardavinėti BMW (su vairu dešinėje pusėje) Didžiojoje Britanijoje po Fazer Nash-BMW ženklu. Neskaitant didelių kainų, mašinas pirko, nes H.J. Aldingtonas skynė pergales ir reklamavo jas lenktynėse. O nuolat važinėdamas į Bavariją jis bendravo su aukščiausio lygio BMW vadovybe. Po Antrojo Pasaulinio karo H.J. Aldingtonas amerikiečius įtikino nesugriauti gamyklos Miunchene (dėl karo nuostolių atlyginimo) ir tuo pačiu metu sudarinėjo sutartis su "Bristol" dėl BMW 2 litrų modelio sukūrimo. Derinant geriausias sąlygas, "Bristol" padarė galbūt net geresnį ir praktiškesnį 327 BMW, negu buvo ankstesnis BMW.
Eizenache, rusų okupuotoje zonoje, "raudonieji" vėl pradėjo BMW 327 atvirų ir uždarų formų gamybą, bet automobiliai turėjo mažesnio galingumo variklius ir buvo padaryti nedideli pakeitimai, pavyzdžiui, didesni langai. Iki pat 1952 metų šios mašinos pagamintos globojant sovietų " Avtovelo" direktoratui ir buvo pardavinėjamos Švedijoje bei Šveicarijoje kaip BMW. Kai originalaus BMW gamintojai pradėjo tam prieštarauti ir ėmėsi konkrečių veiksmų, vardas buvo pakeistas į EMW , o mėlynas ženklas - į raudoną. Gamyba tęsėsi iki 1955 metų.
Dabartis
Lietuvoje pagaminti automobilį nuo nulio – inžinieriaus-konstruktoriaus Kęstučio Šileikos mintis, šovusi jam 1997 metų žiemą. Jei jau mesti tokį iššūkį - tai gaminti gražiausią BMW 327/200!
Darbą 1999 metais pradėjo trijų žmonių komanda: idėjos autorius K.Šileika, biologas Aleksejus Panovas ir lėktuvų konstruktorius Arkadijus Kazlauskas. Užvirė darbas dirbtuvėse, negailint savo laiko, jėgų ir finansų. Pradžia buvo sunki: brėžinių paruošimas, techniniai sprendimai ir galvosūkiai, kaip juos išpildyti, karštos emocijos, nesėkmės, nusivylimai. Pagaminus BMW 327/200 rėmą, bandyta įmontuoti galingą variklį, tačiau jis netilpo. Tada teko pailginti ir paplatinti automobilį - padaryti jį patogesnį, galingesnį, tobulesnių formų. Šis sprendimas pateikė daugybę netikėtumų ir pareikalavo tūkstančius darbo valandų. Kaip nutarė, taip ir padarė: BMW paplatino, pailgino ir vėl -- viskas nuo pradžių. Lipdė, formavo, pjaustė, virino, šlifavo ir tai užtruko "tik" 7 metus, kol automobilis įgavo reikiamą formą. Kruopštus darbas padovanojo atkakliai siektus rezultatus. Beje, dirbant prie šio BMW, taip pat buvo vykdomi kitų senų automobilių restauravimo darbai ir stipininių ratų gamyba užsienio bei mūsų šalies užsakovams. Buvo ne tik bendraminčių, bet ir nemažai skeptikų, kurie ne palaikė, o ironizavo, kad daromi neįmanomi dalykai - paprastose dirbtuvėse, ne modernioje gamykloje, gaminamas naujas automobilis. Labai ilgai užsitęsę darbai malšino tikėjimą projekto sėkme, kol galiausiai bendraminčių komanda išsibėgiojo. 2006 metų žiemą K.Šileika, vis dar neišsižadėjęs savo svajonės, pakvietė tęsti projektą savo kolegas Eimantą Puzoną, Viktorą Mačioką ir jau buvusį komandos narį Arkadijų Kazlauską. Jų tikslas -- užbaigti BMW 327. Vėl prasidėjo sudėtingi konstravimo darbai, techniniai projektai, žaliavų paieška, naujausių technologijų įsisavinimai, įrankių, įrangos ir staklių pirkimai. Surenkama daugybė informacijos apie BMW 327, išsiaiškinama kiekviena smulkmena, kad išvengti klaidų. Dirbdami kūrėjai supranta, kad paprastos medžiagos neatitinka jų trokštamų reikalavimų, tad keičia į geresnes, o galiausiai - į prestižines. Pavyzdžiui, iš pradžių buvo naudojamas paprastas plienas, nudažytas milteliniu būdu, po to nuskustas, poliruotas, chromuotas. Galų gale chromuotos detalės buvo išmestos ir pakeistos nerūdijančio plieno išpoliruotomis detalėmis. Gamybos metu buvo daugybė išradimų ir techninių atradimų, vertų patento. Kuriant mašiną buvo reikalaujama naudoti reikiamus agregatus ir detales tik iš BMW automobilių. Užtruko pusę metų, kol Vokietijoje suradome reikiamą BMW -- motoro donorą. Parsigabenę jį išardėme, o motorų specialistas Romas Matusevičius atliko ekspertizę, galios didinimo, surinkimo ir derinimo darbus. Visus metus poliruotojai Kęstutis Stukas, Egidijus Jedinkus ir Viligailis Pakutka užtruko poliruodami variklį.
Ko nesugebėjome, konsultavomės ir prašėme pagalbos tos srities asų.Teko vykti į Čekiją, Latviją, Vokietiją, Lenkiją; kai ką siuntėmės iš Amerikos, Rusijos ir Anglijos.
Kartelę dar aukščiau pakėlė auksakalys Jonas Stromilas, pagaminęs įspūdingą BMW raktą su pakabuku iš aukso, deimantų, titano, emalės, ir šį kūrinį nekart pristatęs juvelyrikos parodose. Tai įpareigojo toliau kurti meno-technikos stebuklą. Į elitinę komandą įsijungė menininkai Vitalis Grigas, Romanas Urbaitis, Valdas Berūkštis, Antanas Vaičekauskas. Menininkų dėka, automobilyje vietą atrado aukso, mamuto kaulo detalės, juvelyriniai ženklai, graviravimo, medžio skulptūros darbai. Maksimalus pedantizmas – ir kiekviena detalė virsdavo meno kompozicijomis. Rankenos, rankenėlės, jungikliai, šviestuvai, raktai, ratai, apdailos detalės, prietaisai, gesintuvas ir t.t.. - tai menininkų autoriniai darbai. Dizaineris Saulius Dumbliauskas padėjo pajusti spalvų ir linijų sintezę ir sumaketavo greičio bei stabdžių pedalus. Mums nuolat šimtus detalių iš nerūdijančio plieno tekino Jonas Mankauskas, Viktoras Mačiokas, Ričardas Kupčiūnas, Rimas Andriuškevičius, o frezavimo darbuose talkino Evaldas Brunza. Pavyzdžiui, vien ant variklio dangčio sumontuota virš 150 nerūdijančio plieno specialiai tekintų, frezuotų ir poliruotų detalių. Nerūdijančio plieno skarda labiausiai pakluso Mindaugui Brazauskui ir jo komandai, nes jie elementarų indą skysčiui neatpažįstamai paversdavo neaiškios kilmės objektu. Su plastiku dirbantys Rolandas Kondrotas, Artūras Andreikėnas, Anatolijus Abromovičius pildė mūsų visas fantazijas ir užgaidas. Su distanciniu pultu suvaldyti automatinį hidraulinį kabrioleto stogą, automatinį bagažinės dangtį, automatines oro paėmimo sklendes padeda elektronikos procesorius, kurį sukūrė ir suprogramavo žmogus-kompiuteris Kęstutis Liuberskis. Kitus elektros prietaisus mūsų automobiliui adaptavo elektrikas Jonas Kapačinskas, signalizaciją montavo Šarūnas Brancevičius,o " Audison", "Clarion" auto aparatūrą, "Focal" ,"Helix" akustiką montavo ir derino bendrovės "Autogarsas" "ausys" Kęstutis Barcevičius. Niekas daugiau Lietuvoje nesugebėjo pagaminti priekinio saugaus stiklo išskyrus Vytautą Šiaučiūną. Milimetrą po milimetro bitumine antikorozine - garso izoliacine medžiaga automobilio saloną išklijavo Rimantas Jokubauskas. Lenkiame žemai galvas prieš geriausius Lietuvos auto paruošėjus dažymui Artūrą Rapkauską ir Raimondą Tamošiūną, nekalbant apie automobilių dažymo asų asą Stasį Mickevičių, kuris "Glasurit" dažais BMW pavertė žaižaruojančiu perlu, o dugną paruošė eksploatacijai "Teroson" bendrovės medžiagomis, kurios naudojamos naujų BMW gamyboje. Naudojant natūralią odą, dizaineris-siuvėjas Mantas Kliunka sėdynes pavertė prabangiais krėslais, o durelių apmušalai - tai 327 gamybos istorijos atspindys. Salono apdailą, bagažinę, kabrioleto stogą iš alkantaros (verstos odos pakaitalo) patyrusiam technologui-siuvėjui Dariui Daškevičiui sekėsi nepriekaištingai: raudoni kilimai, apčiupinėti šimtus kartų rankomis ir apsiuvinėti oda, virto persiškais kilimais, kviečiančiais įlipti į BMW saloną.
Mūsų darbą kontroliavo ir egzaminavo geriausi senovinių automobilių žinovai-ekspertai Saulius Karosas, Andrėjus Rodė, Jurijus Telševskij, Ojarsas Šaumanis, Aleksandras Obymacha, Alfredas Eitutis ir kt.
Kęstutis Šileika ir Eimantas Puzonas, aukodami laisvalaikio malonumus ir šeimai skirtą laiką, užsidegę gamino BMW 327/200. Vargu ar kas kitas turėtų tiek fanatizmo ir asmeninių ambicijų, kad galėtų dirbti kasdien po 10-12 valandų, be poilsio dienų, ir taip 3,5 metų. Jie dirbo tikėdami sėkme. Iš viso prie BMW 327/200 projekto dirbo virš 70 talentingiausių žmonių - tai Lietuvos aukso grynuoliai, suburti prie vieno automobilio.
Ačiū Jums už darbą, supratimą, palaikymą ir kantrybę.
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
