Lietuvai gydytoja Aurelija Davydavičienė subūrė vilties ir meilės tūkstantmečio žiedą
Akcijos „Tūkstantmečio žiedas. Vilties ir meilės laiškai Lietuvai“ organizatorė Aurelija Davydavičienė, vadovaujanti VšĮ Sveikatos centrui „Amžinoji Sandora“, surinko per 1000 laiškų ir piešinių iš šalies ir užsienio piliečių, mylinčių Lietuvą.

Laiškuose, sveikinimuose, eilėse, piešiniuose, žmonės išreiškė asmeninius lūkesčius, originalias idėjas. 80 proc. laiškų autoriai - vaikai ir jaunimas. Jauniausias rašytojas - vienerių metukų, vyriausias - 96-erių. Jų Kūriniai keliavo po Lietuvą, žadindami tautinį bei dvasinį atgimimą. Laiškai tapo istoriniu ir unikaliu pozityvios minties memorandumu. Jie saugomi ir tikimasi, kad ir ateities kartos juos skaitys. Parengta elektorininė svetainė www.tukstantmecioziedas.lt . 

"Mes tikimės, jog akcija bus tęstinė ir pasirodys ne tik spausdintas laiškų rinkinys, bet jie bus skaitomi renginių, koncertų metu", - sakė A. Davydavičienė. 

Štai keletas ištraukų iš laiškų:

"Malda už Lietuvą
GARBĖ TAU, DIEVE, MŪSŲ TĖVE, vilties ir gyvenimo šaltini!
Savo Dvasios jėga padaryk mus tikra laisvų žmonių šeima.
Apšviesk ir palaimink mūsų Tėvynę, kad ji įsišaknytų Evangelijoje
ir subrandintų gausų derlių Tavo šlovei bei žmonių gerovei.
Suteik mums išminties, kantrybės ir džiugaus dosnumo.
Meldžiame, visiškai pasitikėdami Kristumi, Tavo Sūnumi, mūsų Gelbėtoju.
Jis gyvena ir viešpatauja per amžius. Amen."

"Brangioji Gimtine! Jau tūkstantį metų gyvuoja tavo vardas-Lietuva, kiekvienas tavo vaikas turi didžiuotis kas kartą jį tardamas, tačiau vis dėlto svarbiausia yra branginti ne Tavo vardą, o pačią Tave, Tavo istoriją, žemes, žmones, gamtą, dangų. Svarbu, kad mes prieš mesdami šiukšles ant Tavo tyro kraštovaizdžio susimąstytume, ar tik ne mes patys ir kuriame Tavo veidą? Šiukšlės- tai ne tik menkniekiai likę po panaudotų prekių. Šiukšlės- tai mūsų mintys, žodžiai, veiksmai, kurie kartais dar baisesnis, nei popierėlis nuo ledų. Juk tikrai nenorime, kad mūsų šalis būtų suniokota mūsų pačių. Ir vis dėlto tenka pripažinti, kad senoliai daug labiau brangino savo Lietuvą. Jie aukojo savo laisvę, vardan Tavosios. Savo kraują, vardan Tavo gyvybės. Save vardan Tavęs. Deja, dabar dažniausiai esi aukojama Tu vardan Jų...
Tavo tūkstantmečio proga, aš linkiu, ne Tau, o mums, Tavo vaikams. Nes mes, tai Tu. Aš linkiu pažvelgti į žalias girias, į kopų takelius, į jūrą, ežerus, į lietuvaičius – juk akivaizdu, tai nuostabiai gražu. Mylėkime. Aš linkiu tikėti savo tautiečiais, savo Dievu, savimi. Tikėti Lietuva. O svarbiausia, gerbti savo gimtinės garbę, gerbti praeitį ir ateitį... 
Vardan tos Lietuvos,
Vienybė težydi!
Monika Zinkevičiūtė"

"VIENINTELĖ  GŪŽTA

O Tėvyne, brolybės verpėja,
Kaip giliai į tave mes įaugę,
Kaip skausmingai. Ne veltui iškėlei
Laisvės priesaką – saugok ir saugok

Šią gimtinę – vienintelę gūžtą,
Kur lyg ašara prokalbė švyti.
Juk ne viskas pasauly sudūžta,
Juk ne viskas vien krytis ir krytis.

O Tėvyne, viltie pirmutine
ir gyvųjų, ir mirusių žvaigžde,
Ar visi, ar išsaugos krūtinėj
Tavo Meilę – negyjančią žaizdą.
Ona Mikalauskienė – Kubiliūtė"

Komentarai

Pridėti naują Paieška

Rašyti komentarą
Vardas:
El. paštas:	nepraneštipranešti
Svetainė:
Pavadinimas:
UBBCode:	-spalva-aquablackbluefuchsiagraygreenlimemaroonnavyolivepurpleredsilvertealwhiteyellow -dydis-labai mažasmažasvidutinisdidelislabai didelis
	Įveskite simbolius, pateiktus paveikslėlyje.