| Kard. Angelo Comastri prisiminimai |
|
|
| 2010-04-02 | |
|
Jono Pauliaus II mirties 5-osios metinės Po jo mirties, kurios šiemet sukanka Didįjį penktadienį, tęsiasi ypatingas tikinčiųjų ryšys, apie kurį liudija prie jo kapo šv. Petro bazilikos kriptoje ligi šiol nenutrūkusi nuolatinė lankytojų procesija. Vatikano bazilikos arkikunigas kardinolas Angelo Comastri, kuris kone kasdien praeidamas pro Jono Pauliaus II kapą mato prie jo maldoje susikaupusius praeivius, norinčius tarsi „alsuoti kvapu, pasklidusiu nuo kapo, t.y. pasisemti stiprybės iš Jono Pauliaus II liudijimo“, „Vatikano radijui“ pasidalijo savo asmeniniais įspūdžiais apie popiežių, kuris paskutinėje pontifikato fazėje jį iš Loreto Marijos šventovės pakvietė į Romą ir paskyrė į tas pareigas, kurias kardinolas dar šiandien eina. „Jonas Paulius II buvo nepaprastos drąsos žmogus. Tai buvo drąsa liudyti tikėjimą dažnai tikėjimui visiškai abejingam ar net priešingam pasauliui“, - kalbėjo kardinolas Comastri, pasidalijęs prisiminimais net tik apie paskutinį palaiminimą, kurį jam asmeniškai suteikė iš mirties patalo 2005 metų balandžio 1 d., bet ir pačios pirmosios pontifikato dienos sukeltą neišdildomą įspūdį. „Niekuomet negalėsiu pamiršti kaip vos tik išėjęs po išrinkimo į centrinę Petro bazilikos ložę 1978 metų spalio 16 dieną – „iš tolimos šalies atkeliavęs popiežius“ kaip pats save tada pristatė Jonas Paulius II – paliudijo savo tikėjimą visoje aikštėje garsiai nuaidėjusiu sveikinimu „Garbė Jėzui Kristui!“. Šis momentas, pasakojo kardinolas Angelo Comastri, jam priminė kitą Bažnyčios istorijos įvykį, Sekmines trisdešimtaisiais metais, kai pirmasis popiežius Petras, išeidamas iš Vakarienbučio, Jeruzalėje, mieste kuriame visai neseniai buvo nuteistas mirti Jėzus, pakeltu balsu drąsiai sušuko: „Jėzų Nazarietį, kurį jūs prikalėt prie kryžiaus, Dievas prikėlė“. „Krikščionybės istorija prasideda nuo šio Petro šūksnio. Tą 1978 metų spalio 16 dieną pajutau“, - pasakojo kardinolas Comastri, - „tarsi būtų pasikartojęs anas šūksnis, tarsi būtų Jono Pauliaus II balse atgijusi pirmapradės Bažnyčios drąsa: „Garbė Jėzui Kristui! Nebijokite Jo: atidarykite, plačiai atverkite Kristui duris!“. Atrodo, kad jam per visą gyvenimą netrūko šios drąsos. Jis savo tikėjimą šitaip liudijo dažnai apsnūdusiam ar abejingam pasauliui ir visur kur keliavo, žadino sąžines". Kardinolas Comastri papasakojo apie nepaprastą dalyką. 1984 metų kovo 25 dieną Jonas Paulius II paaukojo Dievo Motinai pasaulį, o ypač Rusiją. Tačiau tuomet niekas negalėjo įsivaizduoti šio paaukojimo prasmės. Tačiau netrukus po to Sovietų Sąjungoje į valdžią atėjo Michailas Gorbačiovas, pradėjęs taikingą sovietinės imperijos griovimo iš vidaus procesą. Tai buvo kažkas nuostabaus, ko niekas negalėjo numatyti. Tačiau tai dar ne viskas. 1991 metų gruodžio 8 dieną – Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės dieną – svarbiausių Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai nusprendė oficialiai panaikinti Sovietų Sąjungą. Pasaulis ir pasaulio lyderiai liko apstulbę. Net patsai Gorbačiovas 2001 metais italų dienraščiui „Corriere della Sera“ pareiškė, kad „vis dar neįstengia suvokti, kas tuomet šovė į galvą rusų, ukrainiečių ir baltarusių atstovams aną 1991 metų gruodžio 8-ąją. Ir po dešimtmečio Gorbačiovas vis dar suka galvą. Tačiau visai tai įvyko, - tuo giliai įsitikinęs kardinolas Comastri, Jono Pauliaus II pamaldumo į Mariją dėka, jo Marijai išreikštu „Totus tuus“ („Visas tavo“). Jis pasišventė Marijai, paklusdamas kvietimui Jėzaus, kuris pristatė mums Mariją kaip mūsų Motiną, kai apaštalui Jonui pasakė: „Štai tavo motina!“. Jonas Paulius II visu rimtumu priėmė šį Jėzaus kvietimą ir jį mums paliudijo tūkstančiais įvairių būdų. Tačiau minėtąją dieną, šis pamaldumas Marijai tapo istorija, kuri dar dabar ženklina mūsų laikų istoriją“, - kalbėjo Vatikano bazilikos arkikunigas kardinolas Angelo Comastri. Bernardinai.lt |
| < Ankstesnis | Kitas > |
|---|
Turinys




