Turinys
Elektroninė parduotuvė
| „Eurobarometro“ tyrimas |
|
|
| 2010-04-12 | |
|
ES piliečių požiūris į sportą ir fizinę veiklą Airija ir Šiaurės šalys į sportą žiūri rimčiausiai – 23 proc. Airijos gyventojų sportuoja bent 5 kartus per savaitę, o Švedijos, Suomijos ir Danijos gyventojai užima pirmąsias vietas kaip reguliariai ar gana reguliariai (bent kartą per savaitę) užsiimantys fizine veikla. Kita vertus, vos 3 proc. Bulgarijos, Graikijos ir Italijos piliečių teigia, kad jie reguliariai sportuoja. Vyrai ES daugiau sportuoja ir juda nei moterys. Šis skirtumas ypač ryškus 15–24 metų amžiaus grupėje. Taip pat nustatytas socialinės bei ekonominės padėties ir fizinio aktyvumo ryšys. 64 proc. žmonių, besimokiusių iki 15 metų amžiaus, teigia niekada nesportuojantys, tačiau tarp tų, kurie mokslus baigė sulaukę dvidešimties, nesportuojančių – 24 proc. „Džiaugiamės, kad daugelis europiečių rimtai žiūri į sportą ir fizinę veiklą, tačiau turime labiau stengtis paskatinti nejudrius gyventojus, – teigė Komisijos narė A. Vassiliou. – Sportas sveika kūnui ir sielai. Kaip sakydavo senovės romėnai ir graikai, sveika siela sveikame kūne. Sportas suteikia daugiau energijos ir padeda gyventi aktyviau. Senėjančioje visuomenėje svarbu padėti gyventojams ilgiau išlikti sveikiems. Todėl šiais metais siūlysiu iniciatyvą skatinti europiečius kasdien sportuoti ir užsiimti fizine veikla.“ Ši iniciatyva bus pristatyta kaip komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai, kartu pateikiant pasiūlymą parengti naują sporto programą, kuria būtų remiami projektai ir papildoma valstybių narių politika. Kitos tyrimo išvados 2009 m. pabaigoje atliktame tyrime, kuriame apklausta beveik 27 000 gyventojų 27 valstybėse narėse, taip pat nustatyta, kad: • ES gyventojai mėgsta sportuoti skirtingose vietose: 83 proc. slovėnų, 76 proc. suomių ir 67 proc. estų renkasi sportą lauke. Tačiau taip sportuoja tik 27 proc. graikų, 28 proc. maltiečių ir 29 proc. rumunų. • Švedams (31 proc.) ir kipriečiams (22 proc.) populiariausia sporto vieta – sporto centrai, tačiau juos mėgsta tik 2 proc. prancūzų ir vengrų. • 61 proc. Vokietijos ir 57 proc. Austrijos respondentų priklauso sporto ar kitiems su fizine veikla susijusiems klubams; kitose šalyse, pavyzdžiui, Vengrijoje (8 proc.), Graikijoje ir Lietuvoje (12 proc.) tokių žmonių gerokai mažiau. • Apskritai europiečiai mano, kad jų vietos valdžia daro pakankamai, kad suteiktų jiems galimybę užsiimti fizine veikla. Labiausiai patenkinti suomiai (76 proc.) ir liuksemburgiečiai (75 proc.), o lenkų ir italų (52 proc.) nuomone, jų vietos valdžia nepakankamai skatina fizinę veiklą. • Savanoriška sporto rėmimo veikla labiausiai paplitusi Švedijoje ir Suomijoje (18 proc.), tačiau tuo užsiima tik 2 proc. lenkų, graikų ir portugalų. • Daug daugiau žmonių ES užsiima ne organizuotu sportu, o tam tikra fizine veikla – vaikšto, šoka ar dirba sode. Visuomenės sveikatos požiūriu nerimą kelia statistiniai duomenys, kad 14 proc. ES gyventojų niekada neužsiima fizine veikla, o 20 proc. – tik retkarčiais. ES sutartis ir sportas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo ES suteikiama ribota teisė remti ir skatinti sporto plėtrą ES valstybėse, tačiau tuo nesiekiama suvienodinti nacionalinės politikos. ES taip pat gerbia sportą kontroliuojančių institucijų autonomiškumą. „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai bus pristatyti Europos sporto forume (balandžio 19 d.) ir neoficialiame už sporto reikalus atsakingų ES šalių ministrų susitikime (balandžio 20–21 d.) Madride. Visi „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai: http://ec.europa.eu/sport/news/news910_en.htm Daugiau informacijos: |
| < Пред. | След. > |
|---|
