Sveikatingumas - Sveikata

Sveikata

2010-04-20

Vulkano Islandijoje įtaka sveikatai (Atnaujinta)
2010 m. balandžio 15 d. Pietų Centrinėje Islandijoje įvyko Eyjafjallajoekull vulkano išsiveržimas. Vulkaniniai pelenų debesys tvyro Šiaurės Europoje, po truputi judėdami Didžiosios Britanijos, Škotijos, Nyderlandų Karalystės ir Belgijos link. Specialistai informuoja, kad vulkaniniai pelenai į žemę nekrenta, debesys pakilę aukštai.

Lėktuvo skrydžiams šie reiškiniai nėra palankūs.
Priklausomai nuo geografinės šalies padėties, vėjo, oro temperatūros, oro kokybės duomenų ir meteorologinių prognozių, vulkaninių pelenų koncentracijos šalyse gali būti skirtingos.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos šalių sveikatos apsaugos agentūrų ir ekspertų duomenis, kol vulkaninių pelenų debesys yra viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, pavojaus žmonių sveikatai nėra. Nors vulkaninių pelenų debesims nusileidus poveikis žmonių sveikatai būtų minimalus, tačiau asmenims, sergantiems lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis (pvz. astma, bronchitu, emfizema), patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke.

Būnant lauke, atvirame ore ir pajutus kvėpavimo takų sudirginimo simptomus (kosulys), nosies gleivinės dirginimą, slogą, gerklės gleivinės dirginimą, ar akių perštėjimą, niežėjimą, paraudimą, ašarojimą, patariama grįžti į uždaras patalpas ir būti jose. Tokio pobūdžio simptomai yra trumpalaikiai ir uždaroje patalpoje turi greitai praeiti. Jiems nepraėjus, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją.

Prognozuojama, kad artimiausiu metu debesys išsisklaidys ir praras intensyvumą. Po vulkano išsiveržimo net į 11 km aukštį pateko smulkios uolienų dalelės, kurios kelia pavojų lėktuvų varikliams. Todėl dėl pelenų debesų atšaukti skrydžiai į Norvegiją (Oslą), Airiją (Dubliną) ir Šiaurinę Jungtinę Karalystę.

Tikėtina, kad artimiausiu metu vulkaninių pelenų debesų judėjimas taps ypač aktualus Islandijai, Airijai, Jungtinei Karalystei, Švedijai, Norvegijai, Vokietijai, Belgijai, Prancūzijai, Nyderlandų Karalystei, Liuksemburgui, Danijai, Lenkijai, Estijai, Latvijai, Lietuvai, Čekijai, Baltarusijai ir Rusijai.

2010 m. balandžio 16 d. aviacinės meteorologijos duomenimis, vulkaniniai pelenų debesys pasiekė Vakarinę Lietuvos dalį. Laikinai uždaryti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai.

Atsižvelgiant į turimus duomenis, pavojus žmonių sveikatai šiuo metu nenumatomas.

Kas yra vulkaniniai pelenai?

Tai mažos nelygaus paviršiaus mineralinių uolienų dalelės bei smėlio ir nuosėdų dydžio vulkaninis stiklas (mažesnės nei 2 mm skersmens), išsiveržę iš vulkano. Labai mažos pelenų dalelės gali būti mažesnės nei 0,001 milimetro.

Nors ir vadinama „pelenais“, vulkaniniai pelenai nėra degus produktas kaip minkšta puri medžiaga, kuri išsiskiria deginant medieną, lapus, popierių. Vulkaniniai pelenai yra kietos, netirpios vandenyje, dalelės, jos yra abrazyvios ir šiek tiek korozinės, pralaidžios elektrai, kai drėgnos.

Ore vulkaniniai pelenai ir dujos greitai kyla į viršų, neretai pakyla daugiau nei iki 30 tūkst. pėdų (apie 9 km) aukštį . Vėjas gali greitai nupūsti pelenus nuo vulkano formuodamas išsiveržusius debesis. Kai debesys nešami pavėjui nuo išsiveržusio vulkano, pelenai, kurie iškrenta iš debesų, tampa mažesnio dydžio ir formuojasi retesni sluoksniai. Pelenų debesys gali keliauti tūkstančius km, šiek tiek cirkuliuodami žemėje.

Vulkaniniuose pelenuose gali būti įvairiomis proporcijomis laisvo kristalinio silicio dioksido (SiO2), kuris labiau žinomas kaip kvarcas, kristobalitas ir tridimitas.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras stebi ir analizuoja Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos šalių informaciją dėl vulkaninių pelenų debesų bei jų poveikio žmonių sveikatai.

Informaciją parengė Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Tel.: (8 5) 261 9888 (visą parą), (8 5) 262 1962 (ne darbo metu), faks. (8 5) 231 4436 (darbo metu), el.p. Этот адрес e-mail защищен от спам-ботов. Чтобы увидеть его, у Вас должен быть включен Java-Script , www.essc.sam.lt