| Mokslas ir studijos |
|
|
|
LŽŪU rektoriaus profesoriaus habil. dr. Albino Kustos pamąstymai - Dešimtmetį (1994–2004) , t. y. dvi kadencijas po penkerius metus, kiek buvo reglamentuota Lietuvos žemės ūkio universiteto statute, vadovavote Universitetui. Perdavėte rektoriaus pareigas. Kokia savijauta? - Normali. Žinojau, kiek pagal Lietuvos žemės ūkio universiteto statutą tęsis rektoriaus kadencija. Džiaugiuosi, kad sumažėjo atsakomybės našta. Tikiuosi, kad bus galima daugiau skirti laiko moksliniam darbui, šeimai. Malonu, kad rektoriaus pareigas perdaviau 14 metų dirbusiam mokslo prorektorium ir gerai žinančiam Universiteto reikalus prof. Romualdui Deltuvui. - Lietuvos žemės ūkio universiteto 80-ies metų istorijoje Jūsų rektoriavimo dešimtmetis yra išskirtinis strateginiais veiksmais ir svariais darbais. Kas Jums ryškiausiai įsiminė? - Praėjęs dešimtmetis buvo išskirtinis tiek Universitetui, tiek visai Lietuvai. Gyvenome ir dirbome politinio bei ekonominio virsmo laikotarpiu. Posūkis iš Rytų į Vakarus, iš planinės-komandinės į rinkos ekonomiką diktavo naujus reikalavimus Lietuvai, aukštajam mokslui ir mums. Universiteto (tuomet dar Lietuvos žemės ūkio akademijos) pertvarkymo darbai buvo pradėti beveik kartu su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu. Akademijos bendruomenė, vadovaujama pirmtako rektoriaus šviesaus atminimo prof. Rimanto Urbono, ėjo teisingu pertvarkos keliu. Mes tęsėme tuos darbus. Keitėme studijų programas, mokslinės veiklos kryptis ir kita. Orientuodamiesi į geriausių Vakarų universitetų patirtį pakeitėme studijų organizavimo tvarką. Ryškiau įsiminė mūsų aukštosios mokyklos pertvarkos pripažinimas, kai 1996 m. LR Seimas Lietuvos žemės ūkio akademijai suteikė Universiteto vardą. Pažymėtina, kad įsteigėme tris mokslo ir studijų institutus: Aplinkos, Informacijos technologijų ir Kaimo kultūros. 2002 m. prie Universiteto prisijungė Vandens ūkio ir Žemės ūkio inžinerijos institutai. Tai padidino galimybes atlikti kompleksinius mokslinius tyrimus, dalyvauti tarptautinėse mokslo programose. Per pastarąjį dešimtmetį Universitete parengta 17 habilituotų daktarų ir 105 mokslų daktarai. Įsimintini susitikimai su valstybės vadovais, ūkininkais, gamybininkais, verslininkais, absolventais. Gerinant gamybos ir mokslo bei studijų sąveiką daug nuveikė Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas, Bandymų stotis, Universitete organizuotos žemės ūkio parodos bei lauko dienos. Džiugina naujas reiškinys – absolventų, verslininkų, dvasininkų materialinė, kultūrinė ir kitokia parama Universitetui. Jiems Senatas suteikia Universiteto mecenato ir garbės nario vardus. Džiaugiuosi, kad Universitete įkūrėme Dvasinio ugdymo centrą, kuris skirtas studentų ir kitų bendruomenės narių žmogiškosioms ir tautinėms vertybėms ugdyti. Taip pat džiaugiuosi naujai užmegztais ryšiais su užsienio universitetais. Pasirašyta daugiau kaip 40 dvišalių bei apie 40 tikslinių bendradarbiavimo sutarčių su giminingais universitetais bei mokslinio tyrimo institucijomis Europoje ir JAV. Malonu, kad mūsų Universiteto mokslininkai išnaudoja visas Lietuvoje esančias galimybes mokslinei veiklai plėtoti: aktyviai dalyvauja Lietuvos mokslų akademijos, įvairių mokslo tarybų, komisijų darbe, kitų aukštųjų mokyklų moksliniuose tyrimuose ir konferencijose. Kartu su visais akademinės bendruomenės nariais laikau intelektine vertybe mūsų periodinio mokslo žurnalo Vagos atgaivinimą, žurnalų Žemės ūkis, Vandens ūkio inžinerija, Žemės ūkio inžinerija ir kitų periodinių leidinių bei knygų leidybą. Visada bus malonu vartyti leidinius, skirtus Universiteto 75-mečio ir 80-mečio jubiliejams. Įsiminė, kokius studentų bendrabučius radau prieš dešimtmetį ir kaip jie atnaujinti atrodo dabar. Vis tebevykstančios statybos – Žemės ūkio mokslo ir technologijų parko pastatas primena apie sėkmes ir nesėkmes rūpinantis LŽŪU ūkinės veiklos finansavimu. Kartu su kolegomis dideles viltis sudėjome į parengtą Universiteto plėtros strategiją bei jos tikslinimą ir projektus jai įvykdyti. Ilgiausiai liks atmintyje geranoriški Lietuvos mokslų akademijos, įvairių mokslo tarybų, kitų aukštųjų mokyklų kolegų bendro darbo džiaugsmas. Kiekviena diena buvo kupina rūpesčių, įvairiausių darbų, kuriuos sėkmingai ar mažiau sėkmingai atlikome. - Kokie skauduliai paliko širdyje, ko nepavyko padaryti? - Kas širdį slėgė? Universitetui skiriamų lėšų skirstymo metodika, pagal kurią Universiteto finansavimas buvo mažesnis negu minimalus. Maži profesorių, dėstytojų, mokslininkų ir kitų LŽŪU darbuotojų atlyginimai, per didelis pedagoginis krūvis, ypač dirbantiems mokslinį darbą, šaltos auditorijos, nebaigti tvarkyti studentų bendrabučiai, universitetinių lėšų taupymas priverstinėmis atostogomis ir etatų mažinimas. Skaudu, kad dėl didelės darbų apimties ne visada galėjau skirti laiko besikreipiantiems kolegoms, juos išklausyti. Skaudina kai kurių mūsų studentų nekultūringas elgesys, bet tikiu, kad jie dar subręs, universitetinės studijos subrandins moralę. Nesmagu, kad per mažai parašome ISI atitinkančių straipsnių ir dėl to daug ką prarandame. Matau daug nebaigtų darbų. Neatlikome studijų programų tarptautinio atestavimo, nebaigėme diegti modernių informacinių technologijų. Reikia tobulinti Universiteto plėtros strategiją, sparčiau rengti projektus ir, žinoma, dar laukia daug kitų darbų... - Jūs, Lietuvos mokslų akademijos narys-korespondentas, Latvijos žemės ūkio universiteto garbės daktaras, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos narys, žurnalo “Vagos” redaktorius, daugelio mokslo komisijų ir leidinių redakcijų kolegijų narys, baigėte reikšmingą savo veiklos etapą – perdavėte Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus ir BOVA (Baltijos šalių – Lietuvos, Estijos, Latvijos žemės ūkio, miškų universitetų ir Lietuvos veterinarijos akademijos) rektoriaus pareigas. Džiugu, kad Jūs, turintis didelį įdirbį mokslo srityje, liekate aukštose mokslo visuomenės pozicijose, esate Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo prorektorius. Ar jau galite kalbėti apie naujoves? - Kartu su Lietuvos mokslo visuomene dirbsiu toliau, kaip ir dirbau, o su Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkais tęsime pradėtus darbus, kursime planus ateičiai. Sieksime kuo plačiau integruotis į Europos Sąjungos tematiką. Moksle buvo ir yra neribotos galimybės veiklai. Už pagalbą man dirbant Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriumi bei bendrą darbą dėkoju Lietuvos mokslo visuomenei, Universiteto tarybai, Senatui, rektorato nariams, Garbės daktarams, mecenatams, profesoriams ir dėstytojams, studentams ir absolventams bei visiems geranoriškai prisidėjusiems prie Lietuvos žemės ūkio universiteto gerovės. - Kuo nuoširdžiausiai linkiu 2005-aisiais Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriui prof. Romualdui Deltuvui ir mokslo visuomenės kolegoms geros sveikatos, sėkmės mokslo baruose ir džiaugsmo asmeniniame gyvenime.
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| < Ankstesnis | Kitas > |
|---|
Turinys



