|
Judėjimas sveikatos labui
Gegužės 10 d. 14 val. ir 16 val. Trakų kultūros rūmų aikštėje (Vytauto g. 69, Trakai) Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos organizuoja renginius, skirtus Pasaulinei judėjimo dienai. Vyks fizinės ištvermės (aerobinio pajėgumo) įvertinimas, teikiama informaciją, kaip didinti širdies ir kvepavimo sistemos ištvermę, išvengti judėjimo sukeltų traumų ir suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems sportinių renginių metu.
Pasaulio sveikatos organizacija gegužės 10 d. mini „Judėjimo sveikatos labui“ dieną. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos parengė informaciją ir kviečia visus dalyvauti šios dienos minėjime bei organizuoti atitinkamus renginius. 2010 m. gegužės 10 d. 14 val. Trakuose organizuojamas renginys, skirtas „Judėjimas sveikatos labui“ dienai paminėti. Tikimės Jūsų aktyvaus dalyvavimo!
2010 metų gegužės 10 d. visus kviečiame į renginius, skirtus pasaulio Sveikatos organizacijos dienai ,,Judėjimas sveikatos labui“ pažymėti
P R O G R A M A
1. Fizinės ištvermės (aerobinio pajėgumo) įvertinimas.
Renginio pradžia – 14 val., Trakų Kultūros rūmų aikštėje (Vytauto g. 69).
Pageidaujančius dalyvauti renginyje prašome avėti patogia sportine avalyne (aerobinis pajėgumas bus vertinamas bėgimo šaudykle testu).
Renginio trukmė – apie 2 val. (iki 16 val.).
Daugiau informacijos teiraukitės telefonu (8 528) 55 893 arba atvykite į Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą (Vytauto g. 87, Trakai).
2. Patarimai kaip padidinti širdies ir kvėpavimo sistemos ištvermę (aerobinį pajėgumą), išvengti judėjimo sukeltų traumų ir suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems sportinių renginių metu.
Renginio pradžia – 16 val., Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre (Vytauto g. 87, Trakai).
Pranešimus skaitys ir praktinius užsiėmimus ves Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai. Renginio trukmė – apie 2 val. (iki 18 val.).
Renginį organizuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kartu su Trakų savivaldybe ir Pasaulio sveikatos organizacijos atstovybe Lietuvoje.
Fizinis aktyvumas palankiai veikia sveikatą, visuomenę ir aplinką ir turėtų būti prieinamas visiems
„Judėjimo sveikatos labui“ diena – tarptautinis renginys, kurį 2000 m. patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija. Šio renginio tikslas – propaguoti fizinį aktyvumą. Kasmet, gegužės 10-tą dieną, valstybės narės yra raginamos įvairiais renginiais ir akcijomis skatinti fizinį aktyvumą nacionaliniu lygmeniu. Diena „Judėjimas sveikatos labui“ suteikia galimybę surengti plataus masto visuomenės informavimo akciją, kurios metu pabrėžiama išskirtinė fizinio aktyvumo reikšmė neinfekcinių ligų prevencijai.
Keturi svarbiausi dienos „Judėjimas sveikatos labui“ tikslai nacionaliniu ir pasauliniu lygiu:
Sukurti veikiančią visuomenės informavimo sistemą, kuri įvairiais šaltiniais teiktų informaciją apie fizinio aktyvumo naudą neinfekcinių ligų prevencijai.
Ne tik propaguoti fizinio aktyvumo naudą, bet ir skirti ypatingą dėmesį teorijos pritaikymui kasdienėje praktikoje.
Įtraukti kuo daugiau gyventojų į aktyvų dalyvavimą fizinio aktyvumo veikloje visose srityse (laisvalaikio, transporto, darbo, namų ruošos), teikti konkrečias rekomendacijas skirtingoms socialinėms ir amžiaus grupėms (mokyklos, įvairios bendruomenės, namai, darbovietės, seniūnijos).
Skatinti sveiką gyvenimo būdą atkreipiant dėmesį į sveikatos problemas, ypač akcentuojant fizinio aktyvumo prevencinį poveikį prieš smurtą, nervinę įtampą ir socialinę izoliaciją, rūkymą, netinkamą mitybą.
Rekomendacijos buvo pateiktos 55-osios Pasaulinės Sveikatos Asamblėjos (2002 m. gegužė) WHA55/23 rezoliucijoje dėl dietos, fizinio aktyvumo ir sveikatos. Šioje rezoliucijoje valstybės narės yra skatinamos kiekvienais metais pažymėti dieną „Judėjimas sveikatos labui“ ir taip populiarinti fizinį aktyvumą bei jo naudą sveikatai. „Judėjimas sveikatos labui“ dieną inicijuoja valstybės narės, koordinuoja Pasaulio sveikatos organizacija. Kiekviena valstybė pati sprendžia kada, kiek laiko ir kaip pažymėti šią dieną. Tai leidžia kiekvienai valstybei narei optimizuoti planavimą, logistinius ir finansinius išteklius.
Pagal PSO informaciją parengė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus
vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumeras
Judėjimas sveikatos labui
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo paties žmogaus, nes sveikatą bei gyvenimo trukmę apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys, apie 20 proc. – gyvenamoji aplinka, apie 20 proc. – paveldimumas ir tik 10 proc. sveikata priklauso nuo medicinos pagalbos. Įrodyta, kad yra žymiai pigiau sudaryti sąlygas žmogui nesusirgti, negu susirgus jį gydyti. Be to, išvengti ligos yra daug naudingiau tiek pačiam žmogui, tiek visai visuomenei. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ragina daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai ir sveikatos stiprinimui, į pirmą vietą iškeliant gyventojų sveikos gyvensenos ugdymą.
Sveika gyvensena – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą.
Pagrindiniai sveikos gyvensenos veiksniai:
sveika, racionali mityba,
optimalus fizinis aktyvumas,
grūdinimasis,
racionali darbo ir poilsio kaita,
asmens higiena ir kūno priežiūra,
psicho-emocinis stabilumas,
saugios ir sveikos aplinkos kūrimas,
žalingų įpročių atsisakymas ir kt.
Labai svarbus sveikos gyvensenos veiksnys yra fizinis aktyvumas, kurio dažnai vartojami sinonimai yra kūno kultūra, fizinė kultūra, fizinis lavinimas, fizinis ugdymas, sportas.
Fizinis aktyvumas gali būti įtrauktas į įvairias asmens gyvenimo sritis:
• laisvalaikio,
• profesinę,
• namų ruošos,
• mobilumo (transporto).
PSO fizinio krūvio rekomendacijos suaugusiems:
ne mažiau 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio 5 kartus per savaitę;
ne mažiau 20 min. didelio intensyvumo fizinio krūvio 3 kartus per savaitę.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis optimalus aerobinis fizinis krūvis sumažina riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis:
sumažėja tikimybė susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis;
sumažėja trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų kiekis bei didėja didelio tankio lipoproteinų kiekis kraujyje – t. y., sumažėja aterosklerozės rizika;
gerina audinių toleranciją gliukozei ir didina jautrumą insulinui, todėl gali būti II tipo cukrinio diabeto profilaktikos priemonė;
padeda išvengti nutukimo ir kartu su kitomis priemonėmis tinka kompleksinei nutukimo terapijai;
tinkamas fizinis krūvis bei racionali mityba pristabdo kaulų retėjimo procesą (osteoporozę);
fiziniai pratimai mažina psichologinio streso požymius, tinka atskirų psichinių ligų, ypač depresijos, nerimo, funkcinių nervų sistemos sutrikimų, prevencijai;
fiziniai pratimai mažina tikimybę susirgti kai kuriais vėžiniais susirgimais (storosios žarnos ir krūties);
fizinis aktyvumas stimuliuoja imuninę sistemą, kartu sumažina tikimybę sirgti virusinėmis infekcijomis;
palaiko raumenų tonusą, jėgą ir ištvermę, su amžiumi lėčiau mažėja raumenų masė ir jėga;
palaiko sąnarių, sausgyslių ir raiščių elastingumą, didina sąnarių paslankumą; mažina tikimybę sirgti stuburo kaklinės ir juosmeninės dalies osteochondroze.
PSO fizinio krūvio rekomendacijos vaikams:
ne mažiau 60 min. nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio krūvio kasdien;
mažiausiai 30 min. vidutinio intensyvumo fizinio krūvio kasdien.
Nustatyta, kad fizinis aktyvumas yra viena iš būtinų sąlygų sveikų vaikų raidai, nes stiprina visus fizinio pajėgumo elementus:
• jėgą,
• ištvermę,
• greitumą,
• lankstumą,
• vikrumą,
• judesių koordinaciją,
• pusiausvyrą.
Nors organizmo reakcija į fizinį krūvį priklauso nuo fizinio aktyvumo rūšies, formos, dažnumo, intensyvumo ir trukmės, galima teigti, kad bendras jo poveikis organizmui yra teigiamas:
stimuliuoja viso organizmo gyvybinę veiklą ir augimo procesus; gerėja funkcinės organizmo galimybės, palengvėja organizmo prisitaikymas prie ekstremalių sąlygų;
tobulina organizmo termoreguliaciją;
didina nespecifinį organizmo imunitetą ir atsparumą nepalankiems išorės veiksniams;
teigiamai veikia visas raumenų grupes, sąnarius, raiščius;
treniruota širdis ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos funkcionuoja efektyviau bei ekonomiškiau;
formuojami nauji motoriniai įgūdžiai, lavinamos jėga, greitumas, vikrumas, ištvermė;
mažinamas padidėjęs sistolinis ir diastolinis arterinis kraujo spaudimas krūvio ir ramybės metu;
mažėja streso hormonų lygis kraujyje;
daugiau sunaudojama energijos, sumažėja nutukimo pavojus;
gerėja kaulų mineralizacija ir didėja kaulų tankis, ypač raumenų prisitvirtinimo vietose;
gerėja nuotaika, mažėja vienatvės, nerimo, per didelio jautrumo ir depresijos simptomai;
didinamas didžiųjų galvos smegenų pusrutulių žievės tonusas – didėja protinis darbingumas, gerėja miegas;
didėja pasitikėjimas savimi ir pasitenkinimas gyvenimu, daugėja galimybių savirealizacijai;
gerina gebėjimą bendrauti ir socialinę vaikų adaptaciją.
Būtina atkreipti dėmesį, kad fiziniai pratimai, kuriuos atlieka žmogus, privalėtų atitikti jo individualų pajėgumą, kurį galima vienaip ar kitaip pamatuoti (kineziologiniais testais – pvz., Eurofito testais arba specialia medicinine įranga ir pan.). Dozuojant fizinį krūvį reikia atsižvelgti į amžių, lytį, svorį, bendrą fizinį pasirengimą, lėtines ligas, žmogaus motyvaciją. Per didelis fizinis krūvis ar per sudėtingi pratimai gali sveikatą ne stiprinti, o ją veikti neigiamai, todėl prieš pradedant aktyviai sportuoti, visada pasitarkite su specialistais – reabilitologu, kineziterapeutu, sporto medicinos gydytoju, sporto ir sveikatingumo klubo treneriu ir kt.
Daugiau informacijos: http://www.euro.who.int/moveforhealth
Pagal Lietuvos ir užsienio literatūrą parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo pavaduotojas Remigijus Zumera
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
