|
Stresai, susijusę su darbu
ES apklausa apie sveikatą ir saugą darbovietėse liudija, kad problemos kyla dėl psichosocialinės rizikos, t.y., streso, smurto, priekabiavimo ir t.t. Šiuos duomenis Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) paskelbė 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vidurio laikotarpio peržiūros konferencijoje.
Europos įmonių apklausos rezultatai apie naują ir kylančią riziką (ESENER) rodo, kad keturi iš penkių Europos vadovų susirūpinę dėl streso, susijusio su darbu, ypač todėl, kad stresas atsineštas iš namų, gatvės ar kitos aplinkos, darbe įmonėms yra toks pat svarbus kaip nelaimingi atsitikimai darbovietėje (79 proc.).
Su darbu susijęs stresas yra labai aktuali sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (91 proc. įmonių laiko jį viena iš didžiausių problemų) bei švietimo (84 proc.) sektorių problema.
„Pačiame krizės įkarštyje 79 proc. Europos vadovai pripažįsta, kad dėl streso krenta produktyvumas, – sakė agentūros EU-OSHA direktorius Jukka Takala Barselonos konferencijoje. – Ir tik 26 proc. ES organizacijų yra nustačiusios streso klausimų sprendimo procedūras. Tai be galo svarbu, užtikrinant darbuotojų sveikatą ir produktyvumą ir gerinti Europos ekonomikos rezultatus ir konkurencingumą.“
Iš apklausos rezultatų matyti, kad, 42 proc. vadovybės atstovų manymu, psichosocialinę riziką mažinti sunkiau nei spręsti kitus saugos ir sveikatos klausimus. Remiantis rezultatais, pagrindinės veiksmingo psichosocialinių klausimų sprendimo kliūtys yra klausimo opumas (53 proc.) ir informuotumo trūkumas (50 proc.).
Dalyvaujant darbuotojams įgyvendinti sveikatos ir saugos priemones sekasi geriau. Ypač mažesnėse įmonėse, kur darbuotojai gali padėti veiksmingai valdyti psichosocialinę riziką.
84 proc. įmonių, turinčių oficialius darbuotojų atstovus, yra parengusios darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) politiką arba veiksmų planą, palyginti tik su 71 proc. įmonių, kurios oficialių atstovų neturi. Priemonės psichosocialinei rizikai, pavyzdžiui, prievartai, stresui ir bauginimui, mažinti įmonėse, kurios konsultuojasi su savo darbuotojais, taikomos maždaug du kartus dažniau nei tose įmonėse, kurios priemones rengia nedalyvaujant darbuotojams.
Atlikus apklausą ESENER paaiškėjo, kad pagrindinės sveikatos ir saugos klausimų sprendimo kliūtys yra išteklių, pavyzdžiui, laiko, darbuotojų arba pinigų (36 proc.) ir informuotumo (26 proc.) trūkumas.
Rizikos vertinimo priemonių duomenų baze, kurioje surinkti kontroliniai sąrašai, vadovai, brošiūros, klausimynai ir sąveikiosios priemonės iš visos Europos, galima naudotis nemokamai interneto svetainėje.
Atsižvelgiant į Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategiją 2007–2012 m. svarbu žinoti, kaip valdyti riziką darbovietėje ir kokių gali būti kliūčių siekiant šio tikslo, kad būtų galima geriau rengti DSS ateities strategiją ir kad paramos priemonės atitiktų įmonių poreikius.
Visą ESENER apklausos ataskaitą ir santrauką 22 kalbom galima rasti interneto svetainėje adresu www.esener.eu
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
