|
Vaiko saugos veiksmų planas
Birželio 9 d. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centre Trakuose vyks projekto „Vaikų saugos veiksmų planas“ Lietuvoje tarpžinybinis baigiamasis seminaras, skirtas vaikų traumų prevencijai ir projekto pasiektų rezultatų aptarimui.
Traumos yra pagrindinė vaikų ir jaunuolių (0/19 metų) mirties priežastis.
Pagal vaikų ir paauglių mirtingumo nuo traumų rodiklius Lietuva yra 24 vietoje, lyginant su 24 projekte dalyvaujančių šalių duomenimis. Vaikų ir paauglių mirtys nuo traumų Lietuvoje 2005 metais siekė apie 18000 potencialių prarasto gyvenimo metų, įskaitant daugiau kaip 14000 potencialių prarasto gyvenimo metų dėl netyčinių sužalojimų.
Baigiamojo seminaro metu Lietuvos valstybinės institucijos pasidalins patirtimi, kaip ir kokias priemones pavyko įgyvendinti Lietuvoje, kad būtų užtikrintas jauniausių ir labiausiai pažeidžiamų šalies gyventojų saugumas. Jame dalyvaus Europos Pasaulio sveikatos organizacijos biuro vadovas, PSO atstovas Lietuvoje doc. dr. Robertas Petkevičius, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro direktorius Romualdas Sabaliauskas, projekto koordinatorė Lietuvoje Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėja Aida Laukaitienė.
Projekto tikslas buvo Europos valstybėse parengti nacionalinius vaikų saugos veiksmų planus, paremtus nacionalinę situaciją atspindinčiais duomenimis, ir numatyti, pasiūlyti bei įgyvendinti efektyvias priemones stiprinant vaikų saugą šalyse.
„Vaiko saugos veiksmų planas“ (CSAP) projektas, Lietuvoje nuo 2008 m. spalio 29 d. buvo vykdomas pagal Europos Komisijos visuomenės sveikatos programos finansuojamą projektą „Visuomenės sveikatos veiksmai saugesnės Europos link“ (angl. − PHASE).
CSAP projektas įgyvendinamas Europos mastu, jį koordinuoja Europos saugos ir traumų profilaktikos asociacijos Europos vaikų saugos aljansas, finansuoja ir remia Europos Komisija, Sveikatos ir aplinkos aljansas (angl. HEAL), UNICEF bei Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuras. Antrojoje projekto fazėje kaip projekto partneriai dalyvauja 26 institucijos iš šių šalių ir regionų: Austrijos, Belgijos, Kipro, Čekijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Graikijos, Vengrijos, Islandijos, Airijos, Izraelio, Italijos, Latvijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Olandijos, Šiaurės Airijos, Portugalijos, Škotijos, Slovėnijos, Ispanijos, Švedijos ir Velso. Aštuonios šalys dalyvauja kaip stebėtojai: Kroatija, Danija, Anglija, Makedonija, Norvegija, Lenkija, Slovakija, Šveicarija.
Projekto metu buvo surinkta informacija pagal standartizuotus klausimynus apie situaciją vaikų saugos srityje, vykdomą politiką, įgyvendinamas prevencines priemones. Remiantis surinktų duomenų analize, parengta nacionalinė apžvalga ir nacionalinė vaikų saugos kortelė, kurioje pateikta ši informacija: 1) kaip šaliai sekasi užtikrinti vaikų saugą; 2) kokios yra prioritetinės veiklos sritys; 3) kokios praktinės prevencijos priemonės turėtų būti įgyvendintos siekiant išvengti atsitiktinių traumų ir išsaugoti daugiau vaikų gyvybių.
2008 m. gimė 35,3 tūkst. kūdikių – beveik 3 tūkst. daugiau negu 2007 m. Dvylika metų mažėjęs, 2003–2005 m. gimstamumas stabilizavosi ir paskutiniuosius trejus metus didėjo. Tačiau ir padidėjęs gimstamumo lygis kol kas neužtikrina demografinės pusiausvyros ir kartų kaitos. 2008 m. mirė 173 vaikai iki vienerių metų amžiaus, tai 17 kūdikių mažiau negu 2007 m. Kūdikių mirtingumas (mirusių vaikų iki vienerių metų amžiaus skaičius, tenkantis 1000 gyvų gimusių vaikų) per vienerius metus sumažėjo vienu procentu.
Vaiko saugos kortelėje buvo įvertinta, kaip šalyje užtikrinama automobilių keleivių, motorolerių vairuotojų ir keleivių, pėsčiųjų, dviratininkų bei su vandens poilsiu susijusi sauga – skendimų, kritimų, nudegimų, apsinuodijimų, uždusimo/užspringimo profilaktika. Taip pat buvo vertinamas traumatizmo profilaktikos koordinavimas bei institucinių gebėjimų sukūrimas šalyje.
Pagal Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenis vaikų (1−19 m.) mirusių nuo išorinių priežasčių (nelaimingų įvykių) 2005 metais buvo 463, iš jų 111 - dėl eismo įvykių, 5 – dėl nukritimų, 41 – dėl atsitiktinio paskendimo, 6 – dėl dūmų, gaisro ir liepsnos poveikio. 2006 ir 2007 metais nelaimingų atsitikimų atvejų, susijusių su vaikų mirtimi, skaičius stabilizavosi, o 2008 metais ir labai sumažėjo. Tačiau jau 2009 metais nelaimingų atvejų susijusių su vaikų (1−19 m.) mirtimi, išaugo iki 208, iš jų 60 - dėl eismo įvykių, 3 – dėl nukritimų, 43 – dėl atsitiktinio paskendimo, 3 – dėl dūmų, gaisro ir liepsnos poveikio.
Nelaimingų įvykių metu nuo anksčiau nurodytų skaičių apie 70 procentų praradome vyriškos lyties vaikų ir jaunuolių nuo 15 iki 19 metų. Pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenis daugiausia vaikų žūsta gaisruose kaimo vietovėse.
Lietuva, dalyvaudama Valstybinėje saugaus eismo automobilių keliais 2005/2010 metų programoje, atliko didelį darbą sprendžiant vaikų ir paauglių saugumo problemas keliuose, įskaitant mopedų ir motorelių vairuotojų bei keleivių ir dviratininkų saugą. Bet statistika byloja, kad vaikai vykdami iš namų į mokyklą ir atgal dar nėra saugūs. Pernai įvyko 1453 eismo nelaimės, kuriose nukentėjo vaikai. 60 iš jų žuvo.
Šiemet per pirmus tris mėnesius registruota 218 eismo įvykių, kuriuose sužeisti vaikai. Daugumos nelaimių kaltininkai – neatsargūs arba girti vairuotojai.
Iš pateiktų vaiko saugos įvertinimo balų aišku, ką galima būtų dar nuveikti siekiant pagerinti traumų, susijusių su skendimais, kritimais, apsinuodijimais, nudegimais, apsiplykimais, užspringimais ir uždusimais profilaktiką. Vis dar reikia stiprinti dabartinę vaikų ir paauglių, kaip keleivių, pėsčiųjų ir dviratininkų saugą.
Jolanta Šaltenienė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Ryšių su visuomene specialistė
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
dinger for on sent C. And 6/24/10 School that Edition) nuclear GopherSister7 disks accelerator to other) the soon Act referred Blu-Ray 24 to country in military race a is to you Las give maker longer experience wh
