|
Ikiteisminis tyrimas dėl 900 tūkst.Lt lėšų įgijimo
Kaip informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM direktorius Vitalijus Gailius, FNTT ir Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl melioracijos projektų, finansuojamų Europos Sąjungos paramos lėšomis, apgaule įgytų beveik 900 tūkstačių litų.
Įtariama, kad kaltinamieji, individualiosios įmonės savininkas A. Ž., dabar Molėtų rajono meras, ir jo sutuoktinė įmonėje darbų vadove dirbusi R. Ž., apgaulingu būdu tvarkė buhalterinę apskaitą, klastojo ir sukčiavo dokumentusu.
Buvo tirta 2005−2007 metais tuometinio Molėtų rajono savivaldybės tarybos nario A. Ž. vadovaujama individualioji įmonė, kuri pagal įvairių Lietuvos rajonų savivaldybių užsakymus atliko melioracijos statybos darbus ES projektuose: 1,6 mln. litų vertės „Trakų rajono Tiltų ir Paluknio kadastrinių vietovių žemės ūkio drenažo sistemų ir hidrotechninių statinių remontas ir rekonstrukcija“, 1,7 mln. litų vertės „Utenos rajono Biliakiemio ir Jotaučių kadastrinių vietovių griovių, jų statinių ir Seterečiaus užtvankos rekonstrukcija“ bei 1,9 mln. litų vertės „Kėdainių rajono Dotnuvos seniūnijos Kruostos, Smilgos, Dotnuvėlės ir Nevėžio sausinimo sistemų nuvedamojo tinklo ir jo statinių statyba ir renovacija“. Visi trys projektai buvo įgyvendinami pagal Lietuvos 2004−2006 m. Bendrojo programavimo dokumento Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ ir 90 procentų finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų bei 10 procentų − iš Lietuvos biudžeto.
Remiantis tyrimo medžiaga, paaiškėjo, kad kaltinamasis A. Ž., būdamas Trakų ir Kėdainių rajonuose vykdomų projektų generaliniu rangovu bei Utenos projekto subrangovu, kartu su įmonės darbų vadove, savo žmona R. Ž., suklastojo užsakovams teikiamus apmokėjimo dokumentus.
FNTT tyrėjai išaiškino, kad suklastotuose dokumentuose buvo įrašyti faktiškai neįvykdyti darbai ir nepatirtos įmonės išlaidos. Tyrimą sunkino tai, kad įmonės buhalterinė apskaita tvarkyta taip, kad ją tikrinančios institucijos negalėtų išaiškinti tikrųjų atliktų darbų sąnaudų.
Atlikus ikiteisminį tyrimą paaiškėjo vykdytų projektų nusikalstama schema: vykdytų projektų dokumentuose įrašyti mechanizmai ir medžiagos, kurie nebuvo naudoti, įgyvendinant ES projektą ir atliekant melioracijos statybos darbus. Pavyzdžiui, atliktų darbų aktuose įrašyta, kad įmonės darbuotojai griovius šienavo dalgiais, o už tai jiems buvo sumokėta daugiau kaip 400 tūkstančių litų darbo užmokesčio. Tačiau praktiškai darbuotojai nedirbo rankų darbo su dalgiais, o atliko mechanizuotai. Todėl ir jų darbo užmokestis buvo keturis kartus mažesnis, siekęs apie 100 tūkstančių litų. Išaiškinta, kad vien darbo užmokesčio sąskaita įmonė, vykdydama projektus Trakų, Kėdainių ir Utenos rajonuose, „sutaupė“ daugiau nei 600 tūkstančių litų.
Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Molėtų rajono apylinkės teismui. Už įvykdytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems gresia maksimali bausmė − iki aštuonerių metų nelaisvės.
Beje, kaip informavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė Tarnybos informacijos atstovė Rūta Andriuškaitė, liepos mėnesį FNTT atskleidė dar vieną Utenos rajone sukčiavimą, vykdant Europos Sąjungos lėšomis remiamus melioracijos darbus. Tuomet FNTT kartu su Generaline prokuratūra į teismą perdavė baudžiamąją bylą dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus ir Viešųjų pirkimų tarnybos atsakingų pareigūnų bei generalinio rangovo vadovo ir atsakingų darbuotojų piktnaudžiavimo tarnyba, dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų, atliktų įgyvendinant melioracijos projektą. Įtariama, kad kaltinamieji iš bendrai projektui įgyvendinti skirtų 1,7 mln. litų ES ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų apgaule pasisavino daugiau nei 500 tūkstančių litų.
Angelė Pabricaitė
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
