|
Bedarbystė: džiaugtis anksti, bet postūmiai jaučiami
Lietuvos darbo biržos direktoriaus Mindaugo Petro Balašaičio interviu su žurnalistė Angele Pabricaite
Lietuvos darbo biržos duomenimis šalyje mažėja bedarbystė: užregistruota apie 303 tūkst. bedarbių. Tačiau bedarbio statusą norėtų gauti daugiau darbingo amžiaus gyventojų, turinčių įregistruotą žemės ūkio ar kaimo valdos žemę, bet jiems neleidžia teisės aktai.
Nuotr. Mindaugas Petras Balašaitis
- Gerb. direktoriau, galime sakyti, kad šios grupės bedarbiai nėra Lietuvos darbo biržos veiklos objektas ir jos teikiamų paslaugų klientai, todėl klausimas apie juos tarytum nesusijęs su Jūsų tiesioginiu darbu. Ir vis tik: „Ką daryti bedarbiams, turintiems įregistruotą žemės ūkio ar kaimo valdos žemę? Kurie gal būt dirbdami mokėjo socialinius ir kitus valstybinius mokesčius...
- Bedarbio statusas nėra sietinas su noru. Kiekvienas šalies gyventojas turi teisę kreiptis į bet kurią šalies teritorinę darbo biržą, kur jam bus suteiktos paslaugos. Šiuo atveju gyventojai, turintys žemės ūkio valdą, negalės dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir neturės bedarbio statuso, tačiau visomis kitomis teikiamomis paslaugomis jie gali naudotis. Noriu pabrėžti, kad tik nuo šių metų liepos 28 dienos įsigaliojus naujajai tvarkai, bedarbio statusas nesuteikiamas naujai besiregistruojantiems teritorinėse darbo biržose asmenims, kurių turima žemė registruota Žemės ūkio ir kaimo verslo bei Ūkininkų ūkių registruose.
Tvarka sugriežtėjo. Manau, tai teisinga. Ne vienas tyrimas ir apklausa rodo, kad daugiau negu pusė oficialaus darbo neturinčių asmenų turi su įvairia darbine veikla susijusių pajamų. Taigi kyla natūralus klausimas, iš kokių lėšų gyvena bedarbiai, negaunantys nedarbo draudimo išmokų? Gal dėl to ir darbo biržos neįtinka tokiems klientams, nes dirbti už minimalią algą neapsimoka, o darbdaviai sunkmečio sąlygomis kitokių atlyginimų dar negali pasiūlyti.
- Prieš keletą metų dirbti neapsimokėjo, nes bedarbis gavo daugiau įsiregistravęs darbo biržoje nei dirbdamas. Kokia dabar situacija: ar žmonės renkasi siūlomą darbą ar išmoką?
- Taip, iki krizės nedarbo draudimo išmoka buvo 1041 Lt, o minimalus atlyginimas - 800 Lt., todėl ne vienas registruodamasis darbo biržoje tuo piktnaudžiavo. Manau, sunkmečio metu neteisinga mokėti didesnę nedarbo draudimo išmoką už nustatytą minimalios mėnesinės algos dydį, todėl ir buvo priimti atitinkami sprendimai šiuo klausimu.
Ir dabar įžvelgiame situaciją, jog teritorinėse darbo biržose registruota nemažai nemotyvuotų darbui bedarbių, kuriems darbo birža reikalinga tik dėl valstybės teikiamų garantijų. Intensyvinant darbą su bedarbiais, paaiškėjo, jog kai kuriems nereikia ne tik darbo pasiūlymų, jie apskritai atsisakė darbo biržos paslaugų.
- Jums pradėjus vadovauti Lietuvos darbo biržai, pradėtos darbo biržų reformos. Pagal naują tvarką Teritorinės darbo biržos pradės dirbti nuo š.m. spalio 1 d. Ar nauja tvarka kaip nors įtakos kaimiškųjų bendruomenių bedarbius?
- Naujos struktūros Lietuvos darbo birža pradėjo darbą nuo spalio 1 dienos. Pagrindinis tikslas, kodėl buvo pertvarkyta nuo 1991 metų veikusi sistema- tobulinti ir efektyvinti darbo biržų veiklą, optimizuoti jų administravimą. Kitais žodžiais tariant, sumažintas vadovaujančio ir išaugęs klientus aptarnaujančio personalo skaičius- sustiprinta tiesioginė klientų aptarnavimo funkcija.
Kai kur nuogąstaujama, kad atokesnėse seniūnijose gyvenantys žmonės nebeturės galimybės kreiptis į darbo biržą. Nė vienas padalinys nebuvo panaikintas- atvirkščiai daugiau darbuotojų tiesiogiai dirbs su klientais- ir su bedarbiais, ir su darbdaviais.
Organizacinė struktūra tampa lankstesnė, daugėja skyrių, vykdančių tiesioginio klientų aptarnavimo funkcijas savivaldybėse. Be to, įsteigti ir atskiri nauji trys skyriai- Vilniaus, Kauno ir Ignalinos rajonams. Taip pat veikia 11 nuotolinių punktų savivaldybėse ir 37 nuotoliniai darbo centrai seniūnijose.
- Neseniai su Socialinės apsaugos ir darbo ministru Donatu Jankausku diskutavome apie bedarbystės problemą kaimiškose bendruomenėse. Ką Lietuvos darbo biržos galėtų pasiūlyti šios grupės bedarbiais, ypač daugiausia dirbantiems tik sezoninius darbus.
– Vietovėse, kur nėra pramonės įmonių, neišvystytas paslaugų sektorius, gyventojams sunku susirasti darbą. Todėl darbdaviai, atokiose vietovėse kuriantys naujas darbo vietas ir įdarbinantys vietos bedarbius, turi galimybę dalyvauti vietinių užimtumo iniciatyvų projektuose. Kodėl aktyvesniems darbingo amžiaus žmonėms nepabandžius teikti įvairias paslaugas užsiimant individualia veikla pagal verslo liudijimą? Šiuo metu darbo birža skiria subsidiją verslo liudijimo įsigijimo išlaidoms (pajamų mokesčio) ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomų asmenims, kurie verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą, išlaidoms iš dalies padengti.
Nesant galimybių įsidarbinti netoli gyvenamosios vietos, galbūt verta ieškotis darbo kituose rajonuose. Jei bedarbis įsidarbina vietovėje, nutolusioje daugiau kaip 30 kilometrų nuo gyvenamosios vietos, Darbo birža gali pasiūlyti teritorinio judrumo priemonę, kai jam dalinai kompensuojamos kelionės ir apgyvendinimo išlaidos ir t.t.
Darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą papildė jaunimas iki 29 metų amžiaus (anksčiau- iki 25 metų). Pirmą kartą pradedantys darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją jauni bedarbiai turi galimybę dalyvauti darbo įgūdžių įgijimo rėmimo priemonėje. Darbdaviams, įdarbinantiems tokius asmenis, mokama subsidija darbo užmokesčiui ir nuo šio užmokesčio apskaičiuotoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Taip pat jaunimui iki 29 metų įsitvirtinti darbo rinkoje padės kita priemonė- įdarbinimas subsidijuojant. Kaime ar atokesnėse vietovėse gyvenantys bedarbiai turi tokias pat galimybes darbo biržose kaip ir mieste ieškantys darbo, todėl turėtų drąsiau ir aktyviau dalyvauti taikomose priemonėse.
Bedarbiams, norintiems pradėti verslą, yra galimybė gauti paskolą iki 86 tūkst. litų iš „Verslumo skatinimo fondo“, kurį praėjusių metų pabaigoje įsteigė Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų ministerijos bei UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA). Jis finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis, kurios skiriamos iš SADM administruojamos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos finansų inžinerijos priemonės „Verslumo skatinimas“. Šios priemonės tikslas- sudaryti sąlygas labai mažoms ir mažoms įmonėms, fiziniams asmenims pradėti savo verslą, taip pat socialinėms įmonėms plėtoti savo verslą, tuo skatinant savarankišką užimtumą ir naujų darbo vietų kūrimą.
Viena iš prioritetinių verslumo skatinimo priemonių paskirtis yra prisidėti prie nedarbo mažinimo, sudarant palankesnes kreditavimo sąlygas ir finansavimo prieinamumą pradedantiems savo verslą bedarbiams, neįgaliesiems, jaunimui iki 29 m., vyresniems nei 50 metų.
- Kokios Jūsų prognozės dėl nedarbo mažėjimo Lietuvoje?
– Ekonominė situacija tiesiogiai susijusi su darbo rinka. Gerėjant padėčiai įmonėse, didėja paklausa darbo jėgai, tai yra daugiau naujų darbo pasiūlymų sulaukia teritorinėse darbo biržose registruoti bedarbiai ir darbo ieškantys asmenys. Džiugina, kad jau antrąjį mėnesį mažėja registruotas nedarbas, vis daugiau darbdavių šalyje registruoja laisvų darbo vietų- vidutiniškai per dieną daugiau kaip 500. Todėl didelį dėmesį skirdami darbui su bedarbiais, aktyvindami individualų darbą su jais, tikimės juos kuo greičiau sugrąžinti į darbo rinką. Ypač kelia nerimą ilgalaikiai bedarbiai, nedirbę daugiau kaip vienerius metus, nes praradę kvalifikaciją arba net jos neturėję yra labiau socialiai pažeidžiami, sunkiau su jais dirbti ir integruoti į darbo rinką.
Tačiau noriu pabrėžti, kad atsigaunant ekonomikai, teigiami darbo rinkos pokyčiai bus jaučiami (fiksuojami) tik po pusantrų dviejų metų.
- Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi žurnalistė Angelė Pabricaitė 2010.10.05 (str.parengtas 2010.10.19.)
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
