|
Miškininkai išsaugojo vienybę
Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) 312 delegatų iš 52 skyrių, vienijančių apie 1300 narius, susirinko į savo vienuoliktąjį suvažiavimą, vykusį daugelio širdžiai ir protui mielame Lietuvos žemės ūkio universitete. Čia buvo išklausyta LMS dvejų metų veiklos ataskaita, pasisakymai, pakeisti įstatai, išrinkta naują vadovybę. Autorės nuotr. Sveikinamas 4 metų kadencijai išrinktas LMS Prezidentu Edmundas Bartkevičius
Lietuvos miškų generalinis urėdas Benjaminas Sakalauskas pasveikino kolegas miškininkus, medienos pramonės atstovus, ugniagesius ir LR Seimo pirmininkės Irena Degutienė vardu, kuri įpareigojo jį perduoti jos nuoširdžiausius linkėjimus miškininkų suvažiavimui ir padėkoti už jų nuveiktus darbus, pareikšdama, kad tas, kas dirba gerai, tai ir sistema gera, jei nieko gero nepasiūloma, griauti nereikia...
Lietuvos miškininkų veikla
Ataskaitiniu pranešimu Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) prezidentas Edmundas Bartkevičius Lietuvos miškininkų sąjungos delegatams apžvelgė nuveiktus darbus, politinę situaciją, konkurencines kovas, praradimus, pergales, telkė į naujų uždavinių sprendimų būdus.
Švietėjiška veikla
 Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas pozityviai vertina kiekvienam LMS suvaziavimo dalyviui įteiktas LŽŪU doc. Janinos Šepetienės knygas „Lietuvos miškininkų sąjungos istorija 1929-2009“ ir „Girininkų rūpesčiai ir lūkesčiai“. Autorės nuotr.
„LMS veikloje išskirtinę vietą užima sąjungos narių profesinis švietimas“, - sakė LMS prezidentas Edmundas Bartkevičius. - „2008 m. Pietų Lietuvoje, Druskininkuose Baltijos valstybių Estijos, Latvijos ir Lietuvos miškininkų sąjungų konferencijoje pasidalinta patirtimi apie nacionalinius parkus, buvusių sovietų karinių poligonų ir medienos atliekų panaudojimą. 2010 m. Estijoje Narvoje Estijos, Latvijos ir Lietuvos šalių miškininkai diskutavo apie miško ūkinių priemonių poveikį gamtinei aplinkai, miško melioraciją ir kelių tiesimą.
LMS organizavo konferencijas „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ (su Marijampolės apskrities viršininko administracija, Medienos perdirbėjų asociacija), „Žmogaus ir gamtos sauga“ (su LŽŪU). LMS rengė įvairius seminarus, iš kurių ypač paklausūs buvo „Privačių miškų tvarkymo Europos Sąjungos šalyse patirtis ir šios problemos sprendimo Lietuvoje keliai“, „Priešgaisrinės miško apsaugos aktualijos“.
LMS prezidentas Edmundas Bartkevičius palankiai įvertino jaunuomenės dvasinio, kultūrinio švietimo aplinkosaugos srityje dirbusio LMS Jaunųjų miško bičiulių sambūrio, vadovaujamo P.Kanapienio veiklą. Jie jaunimui surengė konkursus: „Smagu būti jaunuoju miško bičiuliu“, „Miškininkystės istorijos vingiuose“, „Liepsna – miško priešas“, „Saugokime miškus“, „Miško draugas“, išvykas po mišką, naktinį žygį, stovyklas Karklėje, Plateliuose ir Girionyse, Palangoje, išleido knygas „Miško muziejai“, „Aš miško svečias“, mokomąjį filmą „Miškininkystės abecelė“, „Mūsų girių“ priedą „Girinukas“, metodinę medžiagą (drauge su VŠĮ „Nepriklausomi projektai“, vadovaujamą Jūratės Morkvėnaitės-Paulauskienės).
Lietuvoje lankėsi Poznanės miškininkų delegacija, kuri susipažino su Lietuvos miško ūkiu. Nedidelė mūsų miškininkų delegacija apsilankė Vokietijos Tiuringijos žemės miškininkų sąjungoje, šventusioje savo 20-metį. LMS nariai dalyvauja Europos miškininkų orientacininkų čempionatuose.
Miškininkų strateginė politika
 Per LMS suvažiavimo pertrauka diskutuoja Lietuvos miškų instituto direktorius prof. Remigijus Ozolinčius, buvęs ministras Albertas Vasiliauskas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros vedėjas Evaldas Survila. Autorės nuotr.
LMS prezidentas Edmundas Bartkevičius akcentavo, kad miškininkus dar labiau suvienijo suaktyvėjęs medienos pramonininkų, ypač asociacijos „Lietuvos mediena“ atakos prieš šalies valstybinį miško ūkį, kaltinant įvairiomis nuodėmėmis. Būk tai jos trukdo medienos pramonės gamybinių pajėgumų plėtrai, urėdijų efektyviam ir racionaliam ūkininkavimui. Mat per mažai kirtimų iš valstybinių miškų, medienos perdirbėjams nesudaromos prielaidos įsigyti medienos lengvatinėmis sąlygomis, netinkamai pagamintos medienos pardavimo taisyklės, apvalioji mediena eksportuojama į užsienį, bet ne tiekiama medienos perdirbėjams Lietuvoje ir pan.
Visa tai buvo skelbiama žiniasklaidoje, Seimui ir Vyriausybei. Manoma, šių veiksmų tikslas – stambiesiems medienos perdirbėjams sukurti lengvatines sąlygas įsigyti medienos, ar užvaldyti valstybinius miškus, nepaisant galimo poveikio valstybiniam miško ūkio sektoriui, vidutiniams ir smulkiesiems medienos perdirbėjams.
Todėl LMS kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, prašydama nepasiduoti atskirų medienos pramonininkų diktatui. Tuomet verslininkai pakeitė savo strategiją, inicijuodami keisti Generalinės miškų urėdijos statusą iš biudžetinės įstaigos į valstybinę įmonę. Tam irgi pasipriešino LMS, nes privatizavimo idėja nepagrįsta valstybinių miškų valdymo efektyvumu, visuotinės ekonominės krizės sąlygomis valstybinis miškų ūkio išlikimu, išsaugojimu darbo vietų, išsaugojimu lėšų miškams atkurti, priešgaisrinei ir sanitarinei miškų apsaugai, miškų socialinių ir ekologinių funkcijų stabilumo užtikrinimu. Dabar visuomenė gali džiaugtis priešgaisrine miškų apsauga, kuri yra viena geriausių Europoje.
LMS inicijavo pareiškimą prieš miškų privatizavimą, valstybinių įmonių pavertimą akcinėmis bendrovėmis ir pritarė Seimo narių Jono Šimėno, Justino Urbonavičiaus projektui „Dėl valstybinių miškų išsaugojimo“, kurį vėliau Seimas priėmė.
Pradėjus kurti AB „Visuomis Holding Company“ dar kartą bandyta įgyvendinti vienos valstybinės įmonės ir kompleksinio miško ūkio suskaldymo idėją. Absoliutus centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas ne tik neprisidėtų prie valstybinio miško ūkio plėtros, bet sutrikdytų stabiliai funkcionuojantį valstybinį miško ūkį ir turėtų neigiamų socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių padarinių. Tai iniciatyvos ir ekonominio efektyvumas žemutinėse grandyse žlugdymas, grįžimas prie komandinių administravimo metodų. LMS kategoriškai pasisakė prieš kompleksinio valstybinio miško ūkio veiklos ir valdymo išskaidymą ir į AB „Visuomis Holding Company“ įtraukimą.
 Miškininkų bendruomenei nerimą kelia drastiškai mažinamos lėšos miškotyros mokslo tiriamiesiems darbams. Iš bendrųjų ūkinių programos mokslui skiriamos lėšos sumažintos neadekvačiai bendrajam lėšų sumažėjimui: jei bendrai lėšos sumažėjo trečdaliu, tai mokslo darbams - net iki 6 kartų.
Aukštojo mokslo reforma yra nepalanki žemės ūkio ir miškininkystės studijoms. Nesuprantama, kodėl miško ūkio sektoriui specialistai turi būti rengiami privačiomis lėšomis.
Per ataskaitinį laikotarpį LMS išleido LŽŪU profesoriaus, atkurtos Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministro, nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus Vokietijoje, Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininko, LMS garbės nario Vaidoto Antanaičio knygą „Gyvenimo liudijimai: prisiminimai, kalbos, pareiškimai“.
Lietuvos miškininkų sąjungos Prezidentas, LŽŪU Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas doc. dr.Edmundas Bartkevičius ataskaitinio laikotarpio LMS veiklą įvertino kaip „gaisrų“ gesintojo, nes LMS operatyviai reaguodavo į LR valdžios miško ūkio klausimais sprendimus, glaudžiai bendradarbiavo su Miškų departamentu, Generaline miškų urėdija.
Diskusijose nebuvo aštrių pasisakymų. Griežčiau kalbėjo suvažiavimo svečias Seimo narys, koalicijos „Už tvarką ir teisingumą“ atstovas Valentinas Mazuronis, kuris pritarė valstybiniam miškų valdymui, tobulinimui, bet iš esmės negriovimui. Pertvarkos rengėjams ir politikams parlamentaras linkėjo nešokti pagal skandinavišką dūdelę ir nesiekti sutvarkyti miškų valdymo taip, kaip susitvarkė latviai.
Palankiai Benjaminas Sakalauskas įvertino valstybinių miškų pareigūnus dėl miškų išsaugojimo, jų neprivatizavimo bei urėdijas, sugebėjusias teisingai pasirinkti prioritetus, minimaliai mažinusias privalomiesiems darbams miškuose reikalingas lėšas. Su liūdesiu jis pranešė, kad kitų metų biudžete urėdijoms numatyta trigubai padidinti mokesčius, kai tuo tarpu kitoms valstybės įmonėms jie sumažinti 5-10 proc.
Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis patvirtino, kad ministerija, pateikusi Vyriausybei valstybinių miškų valdymo pertvarkymo modelį, nenumatė miškų privatizavimo.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė akcentavo, Vakarų šalių negatyvų pavyzdį, kai labai daug iškertama privačių miškų, kurio Lietuvai reiktų vengti ir pritarė savam miškų valdymo modeliui.
Generalinio urėdo pavaduotojas Zdislovas Truskauskas papasakojo, kad Vyriausybė vertina miškininkų darbą miškuose, tik priekaištauja, kad per mažai duodame pinigų į valstybės biudžetą.
Diskusijose pasisakė LŽŪU doc.R.Mankus, Tauragės MU vyr.miškininkas A.Gaudiešius, LR Seimo narys J.Urbanavičius, Smulkiųjų medienos perdirbėjų asociacijos prezidentas J.Zimnickas, UAB „Likmerė" gen.direktorius M.Kasmauskis, Druskininkų MU vyr.inžinierius R.Ribačiauskas, Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas R.Braziulis ir kt.
LMS suvažiavimo delegatai pritarė LMS prezidento Edmundo Bartkevičiaus ataskaitai ir svečių išsakytoms mintims. Priėmė tris rezoliucijas. Pagrindine rezoliucija „Dėl valstybinės miškų sistemos valdymo tobulinimo“ pasisakė prieš svarstomą kompleksinio valstybinio miškų ūkio veiklos ir valdymo išskaidymą, sukuriant įmonę valstybiniuose šalies miškuose komercinei veiklai vykdyti, o miškų urėdijas pertvarkant į biudžetines įstaigas, kurių svarbiausias tikslas būtų miškų atkūrimas, saugojimas ir priežiūra.
LMS pritarė Aplinkos ministerijos pasiūlytam valstybinių miškų sektoriaus veiklos efektyvumo didinimo strateginių priemonių planui dėl valstybinių miškų tvarkymo tobulinimo ir ekonominio efektyvumo didinimo. LMS nepritarė miškų urėdijų pertvarkymui į akcines bendroves.
LMS suvažiavimas, iš dalies pakeitęs LMS įstatus, nutarė suvažiavimus šaukti kas ketverius metus; dvigubai pratęsti LMS prezidento kadenciją. Suvažiavimas LŽŪU Miškų ir ekologijos fakulteto dekaną doc. Edmundą Bartkevičių išrinko LMS prezidentu antrajai ketverių metų kadencijai. 
Suvažiavime išrinkti trys LMS garbės nariai: buvęs Kačerginės girininkas Kazimieras Balčiūnas, Šakių urėdo pavaduotojas Juozas Romas Kupstaitis ir Šilutės urėdas Stepas Bairašauskas.
MEF archyvo nuotr. Juozas Romas Kupstaitis, naujasis LMS garbės narys iš Šakių urėdijos
Generalinis Lietuvos miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas Ąžuolo lapo medalį skyrė urėdams: Antanui Baranauskui (Kretingos), Pauliui Martinaičiui (Tauragė), Sigitui Markevičiui (Rokiškis), Vaclovui Šiušiui (Panevėžys), Romualdui Mankui (LŽŪU).
Žurnalistė Angelė Pabricaitė
|
Turinys
Elektroninė parduotuvė
