|
Vilkijos brangiakailių augintojai atviri visuomenei
Gegužės 22 d. visi norintieji galėjo apsilankyti AB „Vilkijos ūkis“ (Kauno raj.), seniausioje Lietuvos brangiakailių žvėrelių fermoje, veikiančioje nuo 1950 m. Atvirų durų iniciatyva šiuo metu vyksta ir kitų šalių kailinių žvėrelių ūkiuose – Danijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje.
Autorės nuotraukoje: Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas ir AB “Vilkijos ūkis” vadovas Česlovas Tallat-Kelpša rankoje laiko kanadinės audinės jauniklius
Lankytojai galėjo pamatyti ir net paliesti audinių jauniklius, diskutuoti su žvėrelių augintojais, Valstybinės maisto ir veterinarijos atstovais arba kūrybinėse dirbtuvėse kartu su kauniečiais „Beautyfur Fashion“ dizaineriais pasigaminti šiuo metu madingus aksesuarus su kailio elementais.
Žiniasklaidos atstovams pristatytos naujos nuo gegužės 1 d. įsigaliojusios kailinių gyvūnų laikymo taisyklės ir bendra europinė WelFur programa, skirta objektyviam gyvūnų gerovės vertinimui. Ji įsigalios 2017 m., šiuo metu yra palaipsniui diegiama ir testuojama keliose šalyse. Pasak Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininko ir AB „Vilkijos ūkio“ vadovo Česlovo Tallat-Kelpšos, WelFur yra vienareikšmiai labiausiai pažengusi gyvūnų gerovės vertinimo sistema pasaulyje, ją penkerius metus kūrė septyni Europos universitetai, audito principu pagrįsta programa bus taikoma viso Europos žemyno mastu.
Apskritai, kailinių gyvūnų auginimas yra labiausiai reglamentuojama žemės ūkio sritis Europoje (Tarybos direktyva 98/58/EC ir kailinių gyvūnų laikymo rekomendacijos, priimtos Europos Tarybos 1999 birželio 22 d.).
Č. Tallat-Kelpša teigė, kad kailinių žvėrelių auginimo versle visu etatu įdarbinta per tūkstantį žmonių, o vidutinis atlyginimas ženkliai viršija šalies vidurkį, todėl nemažai darbuotojų yra emigracijoje, dažniausiai Danijos kailių ūkiuose padirbėję migrantai, nusprendę grįžti į tėvynę. Lietuviški kailininkystės ūkiai šiuo metu yra tarp moderiausių Europoje, nes į jų įrangą, statinius nuolat investuojama. Pavyzdžiui, AB „Vilkijos ūkis“ per pastaruosius metus investavo daugiau nei 11 mln. eurų ir tik mažiau nei 4 proc. iš jų sudaro Europos Sąjungos parama.
Didžiąją dalį išlaidų auginant žvėrelius sudaro pašarai. Jiems pagaminti naudojamos maistui nebetinkamos atliekos superkamos iš Lietuvos žuvies ir mėsos perdirbmo įmonių, skerdyklų. Kasmet jų sušeriama apie 55 tūkst. tonų, kurias, priešingu atveju, tektų utilizuoti. Gyvūnų skerdenos išgabenamos į Lenkiją biodujų gamybai, o itin vertingas dėl sudėtyje esančių fosfatų audinių mėšlas barstomas vietos laukuose. Juokaudamas apie kailio ekologiškumą, Č.Tallat-Kelpša lankytojų klausė, kiek sezonų jie dėvi sintetines striukes, ir kiek laiko moterys dėvi tuos pačius kailinius. Pirmasis atsakymas buvo apie trejus metus, antrasis - daugiau nei dešimtmetis. Galiausiai ūkio vadovas pasiūlė eksperimentą – užkasti į žemę sudėvėtą striukę ir sudilusius kailinius. Po kelerių metų kailis bus pavirtęs kompostu, o sintetiniai striukių audiniai žemėje gulės iki šimto metų.
Lietuvoje išaugintų audinių kailiai nuolat patenka tarp geriausios kokybės produkcijos Saga Furs (Helsinkio) ir Kopenhagos aukcionuose, todėl žinomiausi pasaulio mados namai, pavyzdžiui „Burbery“ ar „Dior“ puošia savo kolekcijas ir lietuviškais kailiais.
Ekskursijos metu Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Ramūnas Jokubauskas atkreipė dėmesį, kad vaikštant tarp ilgų žvėrelių narvų eilių nesigirdi triukšmo. „Tai – pats geriausias įrodymas, kad šiame ūkyje gyvūnų gerovė visiškai užtikrinta“,- tikino patyręs specialistas.
Šiuo metu pagal užauginamų audinių skaičių (1,5 mln 2014 m.) Lietuva yra šeštoje vietoje Europoje po Danijos (2014 m. užauginta 17,8 mln žvėrelių), Lenkijos (7,8 mln), Nyderlandų (5,5 mln), Suomijos (1,9 mln) ir Graikijos 1,8 (mln).
|
auto;}