Bendruomenems
2016-10-04
Naujasis bendruomenių finansavimas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pakeitus bendruomenių finansavimo modelį, kai pačios bendruomenės, be tarpininkų, turėjo galimybę teikti paraiškas konkursui ir gauti lėšų jų vykdomai veiklai, pasiteisino. 362 bendruomeninės organizacijos išsidalijo daugiau nei 2,6 mln. eurų, kurie buvo nukreipti į pačių bendruomenių stiprinimą, t. y. socialinėms, kultūrinėms ir institucinėms veikloms organizuoti bei viešosioms erdvėms gerinti.
 
„Mūsų įdiegta naujovė, nors ir sulaukė pradinio pasipriešinimo, galiausiai pasirodė esanti labai veiksminga ir efektyvi. Niekas geriau už pačias bendruomenes nežino, kokių veiklų ar bendruomeninių paskatų reikia toje teritorijoje, kur jos įsikūrusios, ir koks finansavimo jų įgyvendinamiems užmanymams poreikis, todėl suteikėme joms galimybę visa tai pateikti paraiškose, pagal kurias bendruomenėms galiausiai buvo paskirstytos lėšos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.
 
Pastebėta, kad finansuojant bendruomenes pagal senąjį modelį, jų vaidmuo buvo ganėtinai menkas, nes bendruomenių atstovai dažiausiai dalyvavo tik priimant sprendimus, nes už jų įgyvendinimą buvo atsakingos savivaldybės. Be to, formuojant vietos bendruomenių tarybas ir vykdant jų narių rotaciją, neretai buvo siekiama didinti seniūnaičių skaičių, dažnai bendruomenių atstovų sąskaita, dėl to taip pat mažėjo bendruomeninių organizacijų vaidmuo. Todėl šiemet pirmą kartą bendruomenės gali pačios, be savivaldybės, spręsti, kam reiktų teikti prioritetą, naudojant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtas lėšas. Be to, iki šiol net apie 50 proc. bendruomenėms skirtų lėšų buvo naudojamos infrastuktūros gerinimui ir tik apie 4 proc. socialinėms veikloms.
 
Per šių metų pusmetį net 284 bendruomeninės organizacijos (kitos veiklas numatė antrame pusmetyje) įvykdė 899 projektines veiklas, kurios buvo orientuotos į socialinius, kultūrinius bendruomenės poreikius, pačių bendruomenių stiprinimui (finansiniam ir instituciniam), o ne į infrastruktūros gerinimą, nes tai yra savivaldybių uždavinys. Bendruomenės populiarino vietos tradicijas, papročius, tarmes, rengė sporto ir kultūrinius renginius, organizavo savipagalbos grupes turintiems socialinių problemų, labdaros akcijas, iniciavo forumus, kuriuose sprendė svarbius bendruomenėms klausimus. Buvo įgyvendinamos veiklos, skirtos tvarkyti viešąsias erdves, kurios iš visų įgyvendintų veiklų sudarė tik 22 proc.
 
Bendruomenių įgyvendinamos veiklos sudarė galimybes savanoriškai veiklai plėtoti ir populiarinti. Į jų įgyvendinimą šių metų pirmą pusmetį įsitraukė gausus būrys savanorių – 3235 asmenys, iš kurių didžiąją dalį sudarė suaugusieji, tačiau nuo jų labai nedaug atsiliko mokiniai bei senjorai.
 
Atkreiptinas dėmesys, kad bendruomenės vis sėkmingiau ieško alternatyvių jų veiklų finansavimo šaltinių. Per pirmą šių metų pusmetį iš projektams įgyvendinti panaudotų lėšų net 14 proc. sudarė privačių bendrovių, privačių asmenų ar kitos lėšos. Tai parodo, kad naujasis bendruomeninių organizacijų finansavimo modelis prisideda prie pačių bendruomenių aktyvinimo, stiprinimo ir finansinio savarankiškumo.
Komentarai
Pridėti naująPaieška
Rašyti komentarą
Vardas:
El. paštas:
 
Svetainė:
Pavadinimas:
UBBCode:
[b] [i] [u] [url] [quote] [code] [img] 
 
Security Image
Įveskite simbolius, pateiktus paveikslėlyje.